Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę žengė svarbų žingsnį, kad sustiprintų santykius su Vakarais, esant sparčiai politiniam posūkiui, kuris kyla Turkijos prezidentui ieškant sprendimų dėl užsitęsusios ir stiprėjančios ekonomikos krizės.

R. T. Erdoganas pirmadienį nustebino NATO sąjungininkus, kai staiga atsisakė savo seniai prieštaravimo Švedijos prašymui prisijungti prie karinio aljanso. Likus kelioms valandoms iki atvykimo į Lietuvą, jis smogė Stokholmui, nes jis nepadarė pakankamai veiksmų, kad sustabdytų terorą.

Staigus jo nuomonės pasikeitimas atskleidžia, kaip naujai perrinktas prezidentas siekė pataisyti diplomatinius santykius su Vakarais ir nuraminti užsienio investuotojus, kurie pastaraisiais metais paliko Turkiją dėl jos ekonominių bėdų.

„Tai klasikinis Erdoganas. Tai atsiranda iš niekur, staigus politikos ir tono pasikeitimas”, – sakė Sadik instituto ekspertų grupės Ankaroje dirbantis politikos analitikas Batu Coskunas. „Joks kitas politinis lyderis nepatirtų tokio apvažiavimo. Tačiau jis klesti dėl to.”

Taip yra todėl, kad mainais už veido pasikeitimą jis gavo įsipareigojimus iš Švedijos, JAV, NATO ir net Europos Sąjungos.

Turkija dabar žvelgia į kelią, kaip gauti ilgai lauktus naikintuvus F-16 iš Jungtinių Valstijų, o R.T.Erdoganas sako, kad Briuselis „pozityviai“ vertina seniai įstrigusio Ankaros siekio įstoti į Europos Sąjungą atgaivinimą ir vizų liberalizavimo žingsnį.

Tačiau greitas jo nuotaikos pasikeitimas laikomas aiškiu ženklu, kad jis laikosi konstruktyvesnio požiūrio su JAV ir Europos sąjungininkais, kurie ilgus metus nerimauja dėl Turkijos demokratijos nuosmukio.

JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė savo dvišalį susitikimą su R. T. Erdoganu po to, kai daugelį metų išlaikė jį ištiestos rankos atstumu.

„Manau, kad po rinkimų R. T. Erdoganas jaučiasi šiek tiek labiau pasitikintis santykiais tiek su Rusija, tiek su Vakarais“, – sako politikos analitikas Batu Coskunas.

Pasitikėjimas užsienyje, bet namuose reikia skubiai atgaivinti sergančią Turkijos ekonomiką. Tai buvo didžiausia jo sunkios pergalės rinkimuose per istorinį antrąjį balsavimo turą gegužės pabaigoje problema.

„Darbas nėra geras“, – sako Burhanas Murcukas, kepėjas, kuris 17 valandų per dieną kastuvu į malkomis kūrenamą krosnį ir iš jos ištraukia į riestainius panašius pyragus, vadinamus „smit“.

„Viskas taip brangu…Žmonės, kurie pirko du, dabar perka vieną. Paklausa sumažėjo.”

Taip yra todėl, kad infliacija čia atkakliai svyruoja ties šiek tiek mažiau nei 40 proc., o 2022 m. spalį – 85,5 proc.

Šalies valiuta lira šią vasarą JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki rekordinių žemumų.

Nors viso pasaulio centriniai bankai kėlė palūkanų normas, siekdami numalšinti kylančias kainas, prezidentas R. T. Erdoğanas priešinosi ekonominei ortodoksijai, teigdamas, kad didesnės normos gali padidinti kainas. Vietoj to, jis nuolat spaudė Turkijos centrinį banką, kad skolinimosi išlaidos būtų žemos.

Burhanas Morkocas vadovauja savo nedidelei kepyklai su trimis broliais Stambulo Kadikoy rajone.

Jis skundžiasi, kad per pastaruosius pusantrų metų nuomos kainos šioje vietovėje išaugo 400 proc.

Per tą patį laikotarpį pabrango ir kitos kepyklos pagrindinės prekės – orkaitės malkos pabrango 900%, miltai – 500%, mielės – 255%, sezamo sėklos – 150%.

Siekdamas palengvinti tokią naštą, Turkijos finansų ministras Mehmetas Simsekas, Volstrito veteranas, kurį praėjusį mėnesį į šį postą paskyrė prezidentas R. T. Erdoganas, pažadėjo atkurti „racionalią ekonomikos politiką“.

Kartu su naujai paskirtu centrinio banko valdytoju Hafidu Gay Erkanu, kuris taip pat turi patirties Volstryte, jis prižiūrėjo pirmąjį per 27 mėnesius šalyje padidintą palūkanų normą nuo 8,5% iki 15%.

Tačiau al Khabbaz nėra įsitikinęs, kad politikai supranta tokių įmonių kaip jo skubumą.

„Sustokite čia 18 valandų, 20 valandų. Aš dirbu tris valandas miegodamas. Nagi.” [Mehmet Simsek] daryk tai. Lengva sėdėti ant suolo ir priimti sprendimus. „Taip neveikia“, – sakė jis.

Grįždamas namo iš NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje, Prezidentas R. T. Erdoganas daugiausia dėmesio skyrė pažadui Turkijos žmonėms atkurti ekonominę gerovę.

„Mes vėl sumažinsime infliaciją iki vienženklių skaitmenų“, – žurnalistams lėktuve sakė jis.

Ekonomistai teigia, kad sutvarkyti Turkijos 900 mlrd. dolerių (685 mlrd. svarų) ekonomiką prireiks laiko ir kantrybės.

„Nėra greito stebuklingo gydymo. Turite teikti pirmenybę problemoms ir atlikti skirstymą”, – sakė Stambule įsikūrusios nedidelės investicinės įmonės „OMG Capital Advisors” prezidentas Muratas Gülkanas. „Tai apima ekonomikos atvėsinimą, o tai, žinoma, nėra politiškai pageidautina.

Turkija taip pat turi atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą.

Einamosios sąskaitos deficitas per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo 37,7 mlrd.

Prezidentas R. T. Erdoganas tikisi ne tik Vakaruose užpildyti šią atotrūkį. Kitą savaitę jis lankysis Saudo Arabijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Mes vėl atsigręžiame į Vakarus. Už mūsų yra Rusija”, – pareiškė ekonomistė Iris Sieber.

Prezidentas R. T. Erdoganas supykdė Rusiją praėjusį savaitgalį, kai leido Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui grįžti namo su penkiais kariniais lyderiais, kurie turėjo likti Turkijoje likusį karą.

Kremlius net perspėjo Turkiją nežiūrėti į europiečius pro rožinius akinius.

Batu Coskun nuomone, visa tai yra Turkijos lyderio, norinčio išlaikyti Rusiją, pusiausvyros akto dalis: „Tų santykių nebus lengva pakeisti tariamai stiprėjančiais ryšiais su Vakarais“.