Kai kurie dalykai apie Korėją iš karto pastebimi šalies atvykėliams, tarp jų ir diplomatams iš Lietuvos, kuri dar pernai atidarė ambasadą Seule.

„Kai pasiklysti, kartais net nespėjus suvokti, kad pasiklysti, vietiniai pirmiausia tai atpažįsta ir ateina su nurodymais“, – praėjus mėnesiui nuo naujojo darbo Seule sakė Lietuvos ambasadorius Korėjoje Ričardas Šlipavičius.

Kad ir kaip korėjiečiai padėjo Slepavičiui ir jo žmonai Daivai Šlepavičienei susiorientuoti Seule, vietiniai atrodo kiek pasimetę, paprašyti surasti Lietuvą žemėlapyje.

„‘kur ji?’ „Tai buvo dažniausiai užduodamas klausimas, kai prisistatome ir sakome, kad esame iš Lietuvos“, – sakė Slepavicinis.

Pora, turinti geografijos išsilavinimą – jie susipažino universitete studijuodami šį dalyką – turi konkrečius tikslus ateinantiems keleriems metams Korėjoje, atstovaudama savo šaliai.

„Įtraukti Lietuvą į žemėlapį vietiniams verslininkams, informuoti, kokius papildomus produktus ar technologijas jie gali rasti Lietuvoje ir kokias regionines rinkas gali pasiekti prekiaujant su Lietuva – štai ką tikimės padaryti mūsų laikais“, – sakė Šlipavičius. sakė.

Taip pat gali būti klaidingų nuomonių apie jo šalį, kurią pasiuntinys turi išsiaiškinti.

Žiniasklaidoje pateikiamas Lietuvos kaip šalies, nebijančios kovoti su Kinija ar Rusija, vaizdavimas, anot Slipavičiaus, nėra visiškai tiesa.

Norėdami išgirsti daugiau apie Lietuvos užsienio politikos prioritetus Korėjos ir Didžiosios Azijos atžvilgiu, taip pat šalies regioninio saugumo problemas, kaip NATO viršūnių susitikimo šių metų liepą šeimininkė, Korea JoongAng Daily neseniai susitiko su pora jų rezidencijoje Seule. .

Žemiau pateikiamos redaguotos interviu ištraukos.

s. Lietuva ir Korėja santykius užmezgė 1991 m., tačiau išlaikė savo diplomatinę atstovybę Korėjoje Pekine pagal dvigubą akreditaciją iki praėjusių metų, kai Lietuva Seule atidarė atskirą ambasadą. Ar galite pasakyti, kas pasikeitė Lietuvos užsienio politikoje Korėjos atžvilgiu, kad atsirastų vietos šiam sprendimui?
A: Tiesą sakant, Korėja buvo sąraše [among countries for Lithuania] Atidaryti ambasadas ilgam. Dabartinės administracijos Lietuvoje tikslas buvo plėsti ryšius su Indo-Ramiojo vandenyno regionu, todėl per pastaruosius dvejus metus atidarėme ambasadas Kanberoje, Seule ir Singapūre, o vos prieš du mėnesius atidarėme savo prekybos biurą. Taipėjus. Tai bendraminčiai partneriai, turintys bendrų vertybių apie demokratiją, laisvosios rinkos principą, kai verslas nepriklauso nuo politinių sąlygų.

Pernai Lietuvoje atidarytas Taivano prekybos biuras sulaukė Pekino kritikos dėl to, kad pasivadino Taivano atstovybe, o ne Taipėjus. Protestuodama Kinija įvedė muitų draudimą Lietuvos eksportui. Kas yra naujausia?
Tai pavyzdinis biuras, kurį Taivanas turi visame pasaulyje, įskaitant Seulą. [The controversy] Tai buvo dėl biuro pavadinimo, kurį nusprendė Taivanas. Lietuviams žodis taivanietis reiškia tiesiog Taivano „liaudis“. Tačiau Kinijos vyriausybės reakcija buvo tokia pati. Taigi bandėme ieškoti naujų rinkų Indo-Ramiojo vandenyno regione, o mūsų eksportas į šį regioną šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 60 procentų. Mes nepažeidžiame vienos Kinijos politikos. Mes tai gerbiame, bet taip pat gerbiame demokratinę Taivano vyriausybę, o mūsų įmonės labai domisi viena kita.

Teigiama, kad lietuviška lazerinė technologija bendradarbiavo su Kinijos ir Taivano puslaidininkių gamintojais. Kas naujo apie Lietuvos lazerių technologijų tiekėjų ir Korėjos puslaidininkių pramonės bendradarbiavimą?
Šiuo metu daugiau nei 10 procentų mūsų lazerių eksporto yra į Korėją, ir tikimasi, kad tai augs, nes matėme, kaip auga prekyba su Korėja – praėjusiais metais mūsų prekybos lygis išaugo 30 procentų. Mūsų lazerinės technologijos yra paklausios ne tik puslaidininkių pramonėje, bet ir kosmetikos, biomedicinos, automobilių ir gynybos srityse. Šiame sektoriuje turime ilgą istoriją. Pirmoji Nobelio premija šiame sektoriuje buvo apdovanota 1964 m. Pirmą kartą lazerinė technologija Lietuvoje buvo pagaminta 1966 m.

Liepos mėnesį Vilniuje vyksta NATO viršūnių susitikimas. Ar aptarsite Ukrainos narystę NATO?
Ukrainos narystė NATO yra Ukrainos žmonių reikalas. NATO politika yra būti atvira visiems, kurie nori prisijungti. Tikiuosi ir esu tikras dėl daugelio kitų, kad iki aukščiausiojo lygio susitikimo karas Ukrainoje bus baigtas. Tam mums reikės taikos Ukrainos žmonėms priimtinomis sąlygomis ir tarptautinės bendruomenės pripažintos taikos.

Atsižvelgiant į Lietuvos praeitą Sovietų Sąjungos okupaciją, Lietuvos vadovai nuo 1990-ųjų perspėjo apie Europos priklausomybę nuo Rusijos. Premjerė Ingrida Simonet jau ne kartą buvo cituojama, kad pasaulis jau ne vienerius metus sulaukia kelių pažadinimo skambučių apie Rusijos ketinimus.
Kai kurie Europos politikai dabar sako, kad būtų buvę geriau, jei būtume klausę Lietuvos. Perspėjome savo partnerius, kad susiduriame su imperialistiniu ir revizionistiniu režimu [in Russa], turime būti atsargūs. Ir ten, kur Vakarai gali matyti ekonominę tarpusavio priklausomybę, totalitariniai režimai matys tai kaip Vakarų priklausomybę nuo jos – jie neskaičiuoja gyvybių, išlaidų ar nuostolių, o tik savo politinę darbotvarkę. Niekada netikėjome, kad Kremlius priims status quo. Jų tikslas – perbraižyti sienas Europoje, o gal ir už jos ribų.

Šiais metais, Lietuva tapo viena pirmųjų Europos valstybių, sumažinusių energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Kaip tai buvo įmanoma?
Pavasarį Lietuva tapo pirmąja Europos šalimi, kuri iš Rusijos pirko nulinius energijos išteklius. Taip yra todėl, kad anksčiau per daugelį Rusijos ekonominių blokadų sužinojome, kad priklausomybė nuo nedemokratinės šalies ekonomiškai gali padaryti mus pažeidžiamus. Nėra jokių abejonių dėl didžiulės Rusijos rinkos dydžio. Bet taip pat pastebėjome, kad kuo mažiau priklausome nuo Rusijos, tuo stipresni ir stipresni tampame kaip tauta.
Štai kodėl nuo nepriklausomybės pradžios statėme savo naftos uostus. Su „Hyundai Heavy Industries“ pastatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, tiesėme dujotiekius į Lenkiją, tada į Estiją ir Suomiją, turime elektros jungtis su Švedija, per Baltijos jūrą, Lenkija.

Lietuva šių metų pradžioje apribojo rusiškų prekių gabenimą į Kaliningradą „Lietuvos geležinkeliais“. Ar išsprendei šią bylą?

Įvykis buvo neteisingai interpretuotas. Tai nebuvo Lietuvos įvesta transporto blokada. Kalbama apie Europos Sąjungos mandato vykdymą, nes kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas [certain Russian] Prekės, įvežamos į Europos Sąjungą arba gabenamos per Europos Sąjungą, įskaitant tranzitą į Kaliningradą. Taigi vadovavomės Europos Sąjungos, net Briuselio, sprendimu [EU headquarters] Jis mums pasakė, kad tranzitas į Kaliningradą yra išimtis. Šių specifinių Rusijos produktų, tokių kaip anglis ir plienas, tranzitas nuo tada buvo normalizuotas.

Anksčiau buvote paskirtas į Kaliningradą – tais metais, kai 2012 m. Vladimiras Putinas atnaujino Rusijos prezidento postą. Kokie buvo Lietuvos santykiai su Rusija tais metais?
Buvo metų prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai Kaliningradas buvo Vokietijos dalis. Tuo metu vietovėje gyveno lietuviai. Taip pat buvo pirmoji lietuvių kalba išspausdinta knyga „Katekizmas“, išspausdinta XVI a. Daugelis šių lietuvių buvo paskirti į Vokietiją arba nužudyti [during wars]. Kol buvome siunčiami į Kaliningradą, į Kaliningradą į ekskursijas atvykdavo lietuviai, kurie šį kraštą vadindavo savo namais, arba jų palikuonys. Šį laikotarpį vadiname rožių periodu, nes tuo metu daug investavome, kad Kaliningradas taptų Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo zona.

Jei galėtumėte įsivaizduoti idealų rezultatą iki savo kadencijos Seule pabaigos, koks jis būtų?
Savo misiją galėsiu vadinti sėkminga, jei iki mano kadencijos Korėjoje pabaigos Lietuva kasmet priims iki 50 000 turistų iš Korėjos; Priversti Korėjos MVĮ pradėti prekiauti šalyje ir investuoti į vieną ar du didelius Korėjos prekių ženklus, tokius kaip Samsung, SK ar LG; Ir mes turime du tris kartus didesnę prekybos apimtį tarp mūsų. Mūsų istorijos retai kirto viena kitą, bet turėjome labai panašių išgyvenimų. Savo regionuose turėjome sunkių kaimynų, kurie mus okupavo, turėjome kovoti už savo nepriklausomybę, maždaug tuo pačiu metu atsivėrėme pasaulinei rinkai, vos po metų įstojome į Jungtines Tautas. Mūsų ekonomikos nekonkuruoja, jos yra visiškai integruotos ir yra daug galimybių išnaudoti visas mūsų pasaulio galimybes.

pateikė Esther Chung [[email protected]]