Praėjus daugiau nei 14 mėnesių po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pirmą kartą paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Kinija pabrėžė, kad pagrindinė jos pozicija yra skatinti taikos derybas ir pažadėjo į Ukrainą siųsti specialųjį pasiuntinį bei vesti derybas su visomis vykstančio konflikto šalimis.

Zelenskis derybas su Xi apibūdino kaip „ilgas ir prasmingas“.

„Manau, kad šis kvietimas, kaip ir Ukrainos ambasadoriaus Kinijoje paskyrimas, duos stiprų postūmį plėtoti mūsų dvišalius santykius“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Zelenskis.

Ar kvietimas pakeis Kinijos poziciją?

Skambutį, kuris buvo pirmasis žinomas Xi ir Zelenskio kontaktas po Rusijos invazijos, palankiai įvertino Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Prancūzija ir Vokietija, o Rusija teigė sveikinanti bet kokį žingsnį, galintį padėti greitai užbaigti konfliktą.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad jam vis dar reikia pasiekti savo „specialios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslus.

Baltieji rūmai pridūrė, kad dar per anksti pasakyti, ar tai gali lemti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Vašingtono atsargumui pritaria ir kai kurie ekspertai, kurie mano, kad skambutis nepateikia nieko naujo dėl Kinijos pozicijos konflikto klausimu.

„Viena vertus, skambutis buvo senamadiškas pokalbis apie Kinijos ir Ukrainos draugystę ir nepateikė jokių konkrečių taikos pasiūlymų dėl vykstančio konflikto“, – sakė Wu Qiang, nepriklausomas Kinijos analitikas Pekine.

Jis taip pat nesmerkė Rusijos invazijos. Visos Kinijos politinės pozicijos, kurios atsispindėjo kvietime, išliko tos pačios.

„apriboti žalą”

Kiti ekspertai teigia, kad Kinija nori ir toliau siekti „taikdarystės“ pasakojimo su Xi pokalbiu su Zelenskiu ir taisyti žalą dėl prieštaringų komentarų, kuriuos šią savaitę išsakė Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shai.

Duodamas interviu prancūzų transliuotojui TF1, Le suabejojo ​​buvusių sovietinių valstybių suverenitetu, teigdamas, kad jos neturi „veiksmingo statuso“ pagal tarptautinę teisę.

„Lu pasisakymai nuliūdino daugelį žmonių Europoje, todėl kai kurie šiuo metu Zelenskio pastangas suprato kaip bandymą parodyti, kad Kinija rimtai žiūri į Europos susirūpinimą suverenitetu ir taika“, – sakė Zelenskio universiteto politikos mokslų profesorius Ianas Chungas. Singapūro nacionalinis universitetas.

Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad raginimu kalbama apie daug daugiau nei apie žalos kontrolę iš Lowo komentarų, nes Pekinas tikisi panaudoti vykstantį konfliktą, kad parodytų save kaip pasaulinę galią, galinčią palengvinti taikos procesą.

Kinija yra tikrai svarbi ir gali paskatinti šį procesą“, – sakė Taivano nacionalinio Dong Hua universiteto docentė Zsuzsa Anna Firenze.

„Tai taip pat žinia globalioms pietų šalims, kurios seka Kinijos, kaip tarptautinės veikėjos, istoriją. Jei Kinija pasiseks ir gali tapti Rusijos ir Ukrainos varomąja jėga, tai Pekinui yra didžiulė galimybė pats projektas pasauliniu mastu“.

Zsuzsa pridūrė, kad pokalbis su Zelenskiu yra tik vienas žingsnis į didesnį vaizdą, kaip Pekinas pozicionuoja besiklostančioje situacijoje.

Abejonių dėl Kinijos išlieka

Nors Kinija ir toliau rodo savo neutralumą Ukrainos kare, analitikai ir kai kurie pasaulio lyderiai tebėra skeptiški dėl tikrųjų Pekino ketinimų.

Išskirtiniame interviu DW Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo ​​Kinijos, kaip tarpininkės, patikimumu, teigdamas, kad Rusijos invazijos pasmerkimas turėtų būti prielaida Pekinui tapti tikru tarpininku.

Nuo praėjusių metų vasario Kinija užmezgė „be sienų partnerystę“ su Rusija, gilindama dvišalius santykius įvairiais frontais.

Nors Kinija neteikė Rusijai karinės paramos, Pekinas nesmerkė Rusijos invazijos ir neapibūdino konflikto kaip „karo“.

Nors Kinija bandė save vaizduoti kaip „taikdarią“, vasarį paskelbdama 12 punktų taikos planą, jos veiksmų trūkumas spaudžiant Rusiją kelia rimtų abejonių dėl jos tikrosios pozicijos konflikte.

„Kinijos skaitinių turinys nerodo jokių požymių, kad Pekinas tolsta nuo savo pozicijos karo atžvilgiu“, – sakė NDHU atstovas Firenze.

Ferenczi pažymėjo, kad skaitant beveik neatsižvelgiama į tai, kad vyksta karas prieš Ukrainą, o daugeliui Europos šalių Pekinas pažymi varnelę, kad įrodytų, jog yra neutralus besitęsiančio karo žaidėjas, nes jie kalbėjo ir su Ukraina, ir su Rusija.

„Turime būti atsargūs, kaip elgsimės Kinijoje po skambučio“, – DW sakė Firenzi.

Nepaisant nuolatinių abejonių dėl Kinijos, kaip tarpininkės, patikimumo, buvęs Ukrainos diplomatas teigė, kad visos šalys yra suinteresuotos, kad Kinija išlaikytų dviprasmišką poziciją dėl karo, nes tai būtų žalinga Ukrainai ir pražūtinga pasauliui, jei Kinija prisijungtų. jos padėtis. „Okupantas, kuris nelaimėjo karo“.

„Manau, kad Kinijai būtų logiška ir protinga apie tai kalbėti neaiškiai“, – sakė buvęs Ukrainos ambasadorius Austrijoje Oleksandras Shcherba.

Europos dilema dėl Kinijos

Nors Xi kvietimą Zelenskiui palankiai įvertino ES ir daugelis Europos šalių, o Vokietijos vyriausybė pavadino tai „geru signalu“, NDHU narys Ferenczi mano, kad ES vis dar susiduria su dilema, kaip elgtis su Kinija, kai Europos šalys kelia įtarimų. .

„Yra dilema, kaip elgtis su Kinija“, – sakė ji DW.

„Manau, kad ES turi išlaikyti aiškią ir griežtą poziciją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, o ES turi pasmerkti bet kokį veiksmų nebuvimą“, – pridūrė Ferenczi.

„Jei Europa nepadės taikos proceso remdamasi pagrindiniais elementais, atitinkančiais tarptautines normas, įskaitant pagarbą teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, Kinija vadovaus jam savo darbotvarkėje“.

Kadangi pasitikėjimas tarp Europos ir Kinijos vis dar trapus, kai kurie Ukrainos ekspertai mano, kad vienas iš Kinijos tikslų šiuo konkrečiu metu surengti pokalbį tarp Xi ir Zelenskio yra padėti pagrindą galimam jos dalyvavimui būsimose taikos derybose.

„Kinija ruošiasi susiklosčiusioms aplinkybėms, kuria komunikacijos kanalus ir siunčia į Ukrainą savo specialųjį atstovą, kad galbūt geriau suprastų situaciją“, – sakė Taivano Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto kviestinis mokslo darbuotojas Jurijus Poita.

Galbūt tai yra pastangos, kurios galėtų sudaryti sąlygas Pekinui ateityje dalyvauti taikos derybose.

Tačiau Poita tvirtino, kad Rusijai esant labai svarbiai strateginei Kinijos partnerei, Pekinas greičiausiai nebus teisingas tarpininkas.

„Kadangi Kinija dalyvauja strateginėje konkurencijoje su Jungtinėmis Valstijomis, o jos ekonomika labai papildo Rusijos ekonomiką, Kinija ir toliau links į Rusiją“, – sakė jis DW.

Redagavo: Keithas Walkeris