Linas Giglivetius
Šią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausuda paragino Europos Sąjungą patvirtinti teisės aktus, leidžiančius mažinti migraciją, nes šiais metais į šalį nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos jau bandė patekti 351 migrantas.
Prie sienos su Baltarusija buvo išsiųsta 20 nelegalių migrantų
Penktadienį, vasario 17 d., Lietuvos sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai sustabdė 20 migrantų, kurie bandė nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Iš viso šiemet nenustatytose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neįleisti 351 neteisėti migrantai. Lietuvos pasieniečiai nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai jiems buvo suteikta teisė atstumti nelegalius imigrantus, neleido iš Baltarusijos kirsti beveik 19 700 žmonių. Skaičius apima pakartotinius tų pačių žmonių bandymus kirsti sieną.
Sužalotas savanoris grįžo į Lietuvą
Penktadienį, vasario 17 d., ligoninės atstovė patvirtino, kad Ukrainos svetimšalių legione per operaciją sužeistas lietuvis savanoris buvo parvežtas gydytis į Lietuvą. Vyras gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje. Tikėti ligoninės pranešimu spaudai, jo būklė stabili, pavojaus gyvybei negresia.
FT Vilnių vėl priskiria tarp Europos ateities miestų
„fDi Intelligence“ Europos miestų ir ateities regionų reitinge Vilnius antrus metus iš eilės užėmė antrąją vietą tarp vidutinio dydžio miestų, ketvirtadienį, vasario 16 d., pranešė Lietuvos sostinės verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“. „fDi Intelligence“ yra „Financial Times“ specializuota paslauga, skirta pasaulinių investicijų profesionalams ir institucijoms. Trijose kategorijose Vilniui sekėsi geriau nei pernai – iš trečios vietos pakilo į antrąją pagal ekonominį potencialą, iš šeštos į trečią pagal palankumą verslui ir iš trečios į antrąją pagal žmogiškąjį kapitalą ir gyvenimo būdą. Tačiau tiesioginių užsienio investicijų strategijos kategorijoje iš pirmos vietos pernai nukrito į antrąją. Bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje Vilnius šiemet užėmė antrąją vietą po Ciuricho.
Pranešti apie nacionalinės vėliavos deginimą
Ketvirtadienį, vasario 16 d., tautai švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, Kauno policijai pranešta apie incidentą, kai buvo padegta Lietuvos vėliava. Policijos departamentas pranešė, kad Kauno provincijos policijos komisariatas gavo pranešimą, kad „Facebook“ vartotojas įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis padegė Lietuvos vėliavą. Pagal Baudžiamąjį kodeksą vėliavos išniekinimas yra nusikaltimas, už kurį baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Europos Sąjungai reikia teisės aktų, kad būtų išvengta nelegalios imigracijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nosuda, ketvirtadienį, vasario 16 d., Vilniuje susitikęs su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, pareiškė, kad ES turėtų priimti reikiamus teisės aktus, kad apsisaugotų nuo automatizuotos nelegalios imigracijos. Abu aptarė nelegalios migracijos keliamas problemas ir galimus sprendimus. Lietuva dėl nelegalių imigrantų deportacijos politikos sulaukė kritikos tiek vietos, tiek tarptautinių žmogaus teisių aktyvistų. 2021 metais susidūręs su precedento neturinčiu nelegalių imigrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, Lietuvos vidaus reikalų ministras pasirašė dekretą, leidžiantį pasieniečiams atstumti sieną kertančius užsieniečius nenustatytose vietose.
Tariamas sankcijų Baltarusijai tyrimas
Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį, vasario 15 d., pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo galiojančių tarptautinių sankcijų, taikomų įvežant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą, pažeidimo. Pagal bylos medžiagą, pirmadienį, vasario 13 d., į Vilniaus apygardos muitinės Raygardo kelio punktą atvyko du vilkikai iš Baltarusijos. Jie buvo patikrinti ir įleisti į Lietuvą. Pateiktuose tranzito deklaracijos dokumentuose esą buvo nurodyta kitos įmonės, neįtrauktos į sankcijų sąrašą, pavadinimas.
Profesinių sąjungų federacijos vadovas sako, kad kandidatas į merus neperžengė raudonos linijos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramonas Karbouskis trečiadienį, vasario 15 d., pareiškė, kad Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus Stasis Jaklinas neperžengė raudonos linijos savo pareiškimuose apie karą 2012 m. Ukraina. Partijos kandidatas išsakė savo nuomonę. Neseniai duodamas interviu viešajai naujienų svetainei LRT Jakeliūnas sakė, kad „karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusijos provokacija ». Pats Federalinės liberalų sąjungos lyderis netiki, kad Ukrainoje kilo karas.
Prezidentas Varšuvoje susitinka su Bidenu
Antradienį, vasario 14 d., Lietuvos prezidentūra pranešė, kad Prezidentas Gitanas Nausuda kitą savaitę Varšuvoje susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu. Vasario 22 dieną Lenkijos sostinėje vyks JAV prezidento ir devynių NATO rytinio flango šalių Bukarešto grupės vadovų susitikimas. Susitikime daugiausia dėmesio numatoma skirti regioninio saugumo, paramos Ukrainai ir pasirengimo NATO viršūnių susitikimui liepos mėnesį Vilniuje klausimais.
Kariuomenės vadovybė aptarė gynybos planus
Lietuvos kariuomenės vadovybė savaitgalį aptarė šalies gynybos planus su Daugiašalio korpuso vadu šiaurės rytuose generolu leitenantu Jurgenu Joachimu von Sandrartu, pirmadienį, vasario 13 d., pranešė kariuomenė. Krašto apsaugos ministras Valdemaras Rupcis su svečiu aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje ir šalies karinius lūkesčius kariniu lygmeniu. Didelio dėmesio sulaukė ir strateginės pratybos bei gynybos planai.
Europos Komisija sumažino 2023 metų Lietuvos augimo prognozes
Europos Komisija sumažino 2023 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,3 procento, rodo pirmadienį, vasario 13 d., paskelbta naujausia ES prognozė. Praėjusį rudenį Europos Komisija prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 0,5 proc. Nesakykite, kad augimas sulėtės dėl verslo sektoriaus finansinės padėties pablogėjimo, sumažėjusio vartojimo, taip pat ir pasaulinio neapibrėžtumo. Tačiau 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc.
LTG planuoja ilgalaikėje perspektyvoje plėtoti šalies geležinkelių tinklą
Valstybės valdoma Lietuvos geležinkelių bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pirmadienį, vasario 13 d., paskelbė konkursą dėl šalies geležinkelių tinklo ateities galimybių studijos. Nugalėtojas turėtų pateikti geležinkelių sistemos plėtros gaires, atsižvelgdamas į jos komercinį potencialą bei geležinkelių tinklų plėtrą kaimyninėse ES šalyse. Į tyrimą taip pat turėtų būti įtraukti inovatyvūs ir ekonomiškai pagrįsti pasiūlymai dėl geležinkelių plėtros 10, 30 ir 50 metų scenarijų. Bendrovės teigimu, plėtojant infrastruktūrą pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas vien tik europinio standarto vėžei ir Europos sinergijai Standartinio kalibro (1435 mm) ir pločio. gabaritas (1520 mm) ). Scenarijai turėtų apimti linijų tiesimo, terminalų stočių, terminalų ir kt. plėtrą, logistikos grandinės plėtrą, siekiant padidinti veiklos apimtį, ir optimalų tinklo transformavimą į europinio standarto mastelį.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.