Tiems, kurie svarsto apie fintech verslo pradžią Vilniuje, miestas turi puikias sąlygas bendrauti ir palaikyti. „Lietuva siūlo puikias sąlygas pradėti ir vykdyti verslą“, – sako Batiolini. Vyriausybė remia startuolius per investicinius fondus, dotacijas ir pagreitinimo programas. Be to, yra galimybių dalyvauti konkursuose, sutelktiniame finansavime, pretenduoti į rizikos kapitalo fondus.

Mieste yra „fintech“ bendradarbystės centras „Rockit Vilnius“, kuris yra verslininkų ir novatorių susitikimo vieta. „FinTech“ sektoriui šalyje atstovauja dvi skirtingos asociacijos – „Fintech Hub LT“ ir „Fintech Lithuania“, o Vilniuje yra daug galimybių užmegzti ryšius ir dalytis žiniomis. Užimtiems profesionalams, keliaujantiems į darbą ar iš miesto, nuo Vilniaus centro iki oro uosto vartų galima nuvažiuoti apie 30 minučių.

„Daugelis įmonių yra pasiruošusios dalintis savo patirtimi įvairiuose renginiuose – susitikimuose, hakatonuose, diskusijose“, – sako Vytautas Karalevičius iš „Bankeros“. „Didelė rizikos kapitalo fondų ir akceleratorių koncentracija leidžia nesunkiai pradėti naujus verslus, prie rinkos plėtros prisideda vietos organizacijos, tokios kaip Infobalt ir Fintech Hub, o viešosios institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas, Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansai, taip pat yra draugiški finansinėms technologijoms.

Mažuose miesteliuose laukia įnirtinga kova dėl geriausių talentų

Nepaisant teigiamų aspektų, vis dar yra dalykų, kuriuos Karaleviius norėtų patobulinti, kad Vilnius įtvirtintų savo, kaip fintech taško, pozicijas. „Nors darbas Vilniuje padeda išlikti aukštos kokybės darbo rinkos viduryje, konkurencija dėl darbuotojų yra arši, o talentų trūkumas – kritinis“, – sako jis.

Technologijų įmonės ir jų talentų įgijimo komandos nenuilstamai stengiasi, kad jų darbuotojai būtų laimingi, o potencialūs darbuotojai domėtųsi savo įmonėmis. Konkurencija dėl naujų talentų padidina atlyginimus iki tokio lygio, kad miestas praranda vieną iš savo konkurencinių pranašumų – darbo jėgos įperkamumą. Tikimės, kad valdžia, universitetai ir įmonės suvienys jėgas ir padarys viską, kad didėtų kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

Be to, visuomeninės organizacijos dažnai negali konkuruoti su nuolat augančiomis įmonėmis atlyginimų lūkesčių atžvilgiu. Taigi talentingiausi specialistai dirba privačiame sektoriuje. Taigi vyriausybinės institucijos gali pasiūlyti tik ribotas žinias ir išteklius, kai reikia padėti jaunoms FinTech įmonėms plėtoti savo verslą.

Ar „FinTechs“ neišvengiamai pasitrauks iš Lietuvos?

Bendra „Fintech Frontiers“ serijos tema yra ta, ar mažesni technologijų centrai iš tikrųjų gali išlaikyti sėkmingiausius startuolius. Ar neišvengiama, kad kai įmonė vystysis, ji turės ambicijų, kurioms Vilnius neprilygs?

Viena iš tokių perleistų įmonių yra ondatoKYC atitikties teikėjas, įkurtas Vilniuje 2018 m. Vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius, Leodas KanabinisJis paaiškina: „Nusprendėme perkelti savo būstinę į JK dėl kelių priežasčių. Pirma, norėjome daugiau dėmesio skirti JK rinkai, kuri, nepaisant „Brexit“, išlieka Europos finansiniu centru. Perkeldami savo būstinę taip pat padėjo pritraukti naujų komandos narių.Visa tai padėjo pasiekti aukštesnį įsiskverbimo į rinką lygį.Antra, reguliacinė aplinka yra palanki naujų verslų steigimui ir rizikos kapitalui Lietuva šiuo požiūriu atsilieka.Jos įstatyminė bazė nėra lanksti pritraukiant investicijas iš rizikos kapitalo“.

„Investuok Lietuvoje“ informuoja, kad šiuo metu viešosios ir privačios suinteresuotosios šalys rengia naujas „fintech“ gaires, kad būtų lengviau orientuotis reguliavimo aplinkoje. Jis priduria, kad Lietuvos bankas nuolat padeda konsultuotis akis į akį, yra įrengęs reguliavimo smėlio dėžę „fintech“ įmonėms, taip pat buvo atsakingas už tarptautinio kovos su pinigų plovimu centro, kuris paskatino „fintech“ ekonomiką Lietuvoje, įkūrimą.

Kaip paaiškina Karalevičius, „Bankerai“ planas ne toks susijęs su perkėlimu, o su plėtra: „Mūsų organizacija jau beveik dešimtmetį dirba su kitokiu „fintech“ projektu Vilniuje ir artimiausiu metu neplanuojame niekur persikelti. Skirtingai nei perkraustymas, mūsų plėtra Šiuo metu turime biurus ar bent nedidelę dalį darbo jėgos ne tik Vilniuje, bet ir antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune bei kitose šalyse – Estijoje, Ispanijoje, Monake ir Pietų Korėjoje.