Vyresnėms malajų kartoms žodis Lietuva sukelia prisiminimus apie Sovietų Lietuvą, buvusią Sovietų Sąjungos dalimi. Jaunimas šalį mato kaip vartus į Vakarų Europą ir atvirą visuomenę su senąja kultūra. Daugelis iš Ernakulamo katalikų bendruomenės ar Verakruso Romos katalikų arkivyskupijos parapijiečių nežino istorijos apie Lietuvoje gimusį kunigą, kuris daugiau nei du dešimtmečius pakvietė Keralą namo.

Nikolajus Sostokas (taip pat Mikolazas Zostakas arba Mikhalas Sostakas) gimė 1710 m. Vilniuje lenkų šeimoje, pagrindiniame Sandraugos (Lenkijos ir Lietuvos) mieste. Remiantis Katalikų bažnyčios įrašais, Zostakas karmelitų organizacijos nariu tapo būdamas 18 metų. Jo bendravimas su šiuolaikine Kerala prasidėjo 1746 m., kai jis buvo paskirtas apaštališkuoju nuncijumi Malabaro Kotjutare. Lietuvis lenkas 1752 m. tarnavo Ernakulamo Malabaro apaštalu vikaru. Skirtingai nuo daugelio kunigų, kurių dienoraščiai buvo saugomi ir publikuojami su pagrindiniais pataisymais po mirties, tiesioginių pasakojimų apie Lietuvos ir Lenkijos vyskupą nelieka, todėl apie Zostako gyvenimą XVIII amžiaus Keraloje žinome nedaug.

Keralos žmonės jį vadino tėvu Florencija ir buvo manoma, kad jis buvo gerbiamas tarp tikinčiųjų. 1984 m. paskelbtame akademiniame straipsnyje pavadinimu Lenkijos rytietiškumas, Trumpas žymaus lenkų istoriko ir į pensiją išėjusio diplomato Jan Kieniewicz Szostak paminėjimas. Anot Keynewicho, Sostakas „turėjo aukščiausią valdžią Verakruso, Kočino ir Kodungaluro vyskupijoms“. Vietovė buvo vadinama olandų Malabaru, nes ją valdė olandai.

Adrianas Moynesas, Nyderlandų Malabaro gubernatorius nuo 1770 iki 1781 m., viename iš savo teiginių apie Sostoką parašė, kurį Keenewich citavo savo disertacijoje. „Karmelito tėvas Fra Florentinus, gimęs jėzuitas, 1751 m. buvo išrinktas Ariopolio vyskupu, pakeitęs tėvą IB Mariją de Saint Teresę“, – rašė Moynesas. „Šis vyskupas, narsiai kovojęs daugybės sunkumų akivaizdoje, mirė 1773 m. liepą Verakruse. Olandijos gubernatorius turėjo ypač aukštą nuomonę apie Sostoką. Jis pridūrė: „Kalbėjausi su juo ne kartą ir jis man atrodė mielas, protingas ir mokantis žmogus“.

A Paštas Lietuvos ambasados ​​Naujajame Delyje tinklalapyje rašoma, kad į Sostoką kreipėsi Travankoro valdovas, norėdamas išspręsti ginčus įvairiose krikščionių bendruomenėse.

Į palikimą pretenduoja Lietuva

1990 metais nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbusi Lietuva nori užmegzti gerus diplomatinius santykius su Indija. Lietuvos diplomatai ir intelektualai visada kalba apie lietuvių kalbos ir sanskrito artumą. Tačiau yra tik keli konkretūs Indijos ir Lietuvos kultūrinių ir žmonių kontaktų pavyzdžiai. Sostoko tradicijos mielai pageidavo Lietuva.

2016 metais Lietuvos vyriausybė Sostokui sutvarkė atminimo lentą. Balto marmuro lenta su lotynišku užrašu buvo pastatyta Varapužos bazilikoje Kočyje. Zostok taip pat pasirodė komiksų knygoje pavadinimu Pirmieji Indijos lietuviai (Pyramid Lithuania Indijoje). Kartu su Zostaku komiksas iliustruoja penkių Pietų Afrikos lietuvių, tarp jų ir architekto Hermano Cullenbacho, artimo Mahatmos Gandhi draugo, istorijos. Komiksų dailininkės Miglės Anušauskaitės knygą 2021 metais išleido Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Keraloje gyvenusio kunigo Vilniaus istoriją galima rasti ir garso ir vaizdo žiniasklaidoje. Garsi Lietuvos dokumentika ir žurnalistė Edida Mildasid 2017 metais išleido dokumentinį filmą. Lietuvių Kolumbas (Lietuvos kolumbai), Tai reiškia Sostok. Filmo versija su subtitrais Ekranuota Praėjus metams po Aluvos seminarijos studentų išleidimo Ernakulame.

Labai liūdna, kad labai mažai žinome apie Sostoko gyvenimą XVIII amžiaus Keraloje ir jo bendravimą su malajaliečiais. Tačiau laimingas tyrinėtojas gali rasti seną ir iki šiol nežinomą olandų pasakojimą apie lietuvių lenkų kunigą, pastaruosius du savo gyvenimo dešimtmečius praleidusį tropikuose už tūkstančių kilometrų už šaltos Baltijos jūros.

(Ajay Kamalakaran yra knygų „Savaitė Svitlanos gyvenime“ ir „Globtrating for Love and Other Stories from Sakalin Island“ autorius)