Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad Lietuva ir Vokietija derasi dėl Vokietijos karinio buvimo Lietuvoje didinimo „atsižvelgiant į dabartinius įvykius“.

Rusija prie Ukrainos sienos subūrė dešimtis tūkstančių karių, reikalaudama perbraižyti saugumo priemones po Šaltojo karo Europoje.

„Kalbame apie galimybes plėsti ir didinti Vokietijos pajėgas bei sustiprintą buvimą priešakyje Lietuvoje, kur turime stiprinti rytinį NATO flangą atsižvelgiant į dabartinius įvykius“, – Šiaulių aviacijos bazėje sakė A. Nosida.

Vokietija vadovauja daugiau nei 1000 karių tarptautinei kovinei grupei Lietuvoje – vienai iš keturių sustiprinto priešakinio buvimo misijų, kurias NATO 2017 metais išsiuntė į Baltijos šalis ir Lenkiją, reaguodama į Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai penktadienį sakė nežinantis apie planus didinti Vokietijos karinius planus Lietuvoje.

„Tikrai vyksta rotacijos tarp atvykstančių dalinių, bet tai nepadidins. Tarp pastiprinimo į kovinę grupę nenumatyta siųsti nė vieno. Nežinau nieko priešingo”, – sakė jis žurnalistams Berlyne. .

Krašto apsaugos ministras Arvidas Anosuškas sakė, kad jau yra planų į Lietuvą siųsti daugiau sąjungininkų karių, įskaitant ir ten, kur jie bus dislokuoti. Plačiau planų jis nepaaiškino.

„Kuo agresyvesnis Rusijos elgesys, tuo daugiau sąjungininkų bus Lietuvoje“, – sakė Anosauskas.

Papildomi Andrio Seto Vilniuje ir Zuzanos Szymanskos reportažai; Montavo Toby Chopra, Hugh Lawson ir Alex Richardson