pateikė Daktaras. Evileye ChipkutoLietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas

a Banko fasadas dažniausiai būna iš plieno, stiklo ir medžio – ramybė ir tvarka. Tačiau už jos slypi šviesa, technologijos ir revoliucija. O šioje nematomoje bankininkystės virtuvėje galime apmokėti sąskaitas mobiliuoju telefonu ir apsipirkti parduotuvėje vienu išmaniojo įrenginio prisilietimu. Tačiau daug negalvojame, kaip bankininkystė tapo tuo, ką šiandien žinome. Šiemet 30 metų jubiliejų švenčianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) prisimena svarbiausius sektoriaus pertvarkos įvykius per daugelį metų.

Technologiniu požiūriu Lietuvos bankai telekomunikacijų sektoriuje visada žengė į priekį panašiu tempu, tačiau ši jų veiklos dalis dažnai buvo mažiau matoma ir matoma. Ekspertai teigia, kad tai gali būti susiję su tradiciniu žmonių įvaizdžiu apie bankininkystę.

Apklausos nuosekliai rodo, kad klientų akyse saugumas ir patikimumas išlieka svarbiausiomis finansų sektoriaus savybėmis. Nepaisant to, pastaraisiais metais tendencija krypsta į finansinių paslaugų pokyčius, todėl vartotojai bankines paslaugas vis dažniau sieja su tokiomis savybėmis kaip greitis, reagavimas ir lankstumas – tai bruožai, kurie labiau būdingi technologijų įmonėms ar startuoliams, norintiems rasti nišų. Tačiau net ir istoriškai technologijos visada buvo šiuolaikinių Lietuvos bankų DNR dalis.

Nepriklausomybė reikalauja greitai veikti

Sovietmečiu Lietuvoje bankų sistemos nebuvo. Taupomosiose kasose žmonės gali gauti labai ribotas finansines paslaugas, o aukšto lygio bankinės operacijos turi vykti per Rusijos valstybinį „Vnešeconombank“, kuris valdo padalinį šalyje. 1991 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, greitai susikūrė bankų sistema.

Dar 1993 metais šalies bankai prisijungė prie Lietuvos tarpbankinių atsiskaitymų sistemos TARPBANK ir SWIFT (Association for Worldwide Interbank Financial Communication). Taigi pirmieji nepriklausomi Lietuvos bankai iš karto pateko į pokyčių, susijusių su pasauline finansine raida, sūkurį.

Pirmieji ir vis dar primityvūs elektroninės bankininkystės terminalai pasirodė JAV devintajame dešimtmetyje; Tačiau pasaulinė bankų sistema ir toliau buvo valdoma teleksu, o operacijos užtruko kelias dienas. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsirado elektroninės bankininkystės sprendimai, o vadinamoji „click and brick” tendencija išaugo, kai tradicinis verslas plečiasi į elektroninę erdvę. Lietuvos bankai, ištrūkę iš sovietinio vakuumo, labai susijaudino. Dar 1998 metais Hermes bankas pristatė internetinę bankininkystę. Suomijos kooperatyvo bankas OP elektroninį banką įkūrė 1996 m. – jis buvo pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje.

Lietuvos bankų asociacija buvo įkurta prieš 30 metų, 1991 metų rudenį, kaip bankų klubas, kuriame jie galėjo keistis naujausia informacija apie bankines naujoves. Besiformuojančiam komercinės bankininkystės sektoriui susidūrus su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, naujoji institucija surengė specializuotus mokymus jaunesniems bankininkystės specialistams. Kartu LBA prisiėmė ir atstovavimo bendriesiems visuomenės interesams funkciją. Ir netrukus tapo pirmosios bankininkystės revoliucijos, suteikusios klientams elektroninės bankininkystės paslaugas, liudininku.

Durys į elektroninių paslaugų pasaulį

Buvęs LBA vadovas dr. Stasys Kropas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankai daugumai Lietuvos gyventojų tapo vartais ir raktu į skaitmeninį pasaulį. „Šiuo metu nemaža dalis Lietuvos gyventojų prie elektroninių viešųjų paslaugų platformų jungiasi naudodamiesi banko internetinėmis identifikavimo priemonėmis, tikrai galima sakyti, kad būtent bankai atvėrė elektroninių paslaugų pasaulį ir paskatino žengti vyresnio amžiaus žmones Lietuvoje. Tai buvo raktas į atrakinimą Tos durys yra supratimas, kad galima saugiai valdyti savo pinigus internete – peržengus šią ribą atsiveria pasaulinis apsipirkimas, viešosios paslaugos ir daugybė kitų naujų paslaugų ir galimybių“, – pabrėžė dr. Krupas. .

Netrukus bankai suprato, kad Lietuvoje žmonės yra imlesni naujovėms, nei buvo įprasta manyti. Tada prasidėjo tikras inovacijų konkursas.

1995 metais Lietuvos taupomasis bankas pristatė pirmąją lietuvišką mokėjimo kortelę „Globus“. Tais pačiais metais Vilniaus žemės bankas sostinės Vilniuje, Gedimino gatvės centre, įrengė pirmąjį šalyje bankomatą. Tuo metu paslauga daugiausia domėjosi užsienio turistai; Bankomatas išleidžia tik vieno nominalo banknotus. Kitas istorinis įvykis 1995 metais – Lietuvos valstybinio komercinio banko įdiegta elektroninės bankininkystės sistema komerciniams klientams.

Įveskite daugiau tvarkos

Dešimtmečio viduryje Lietuvoje veikė keli bankai, kurių skaičius toliau augo. Bankininkai tapo tikromis žiniasklaidos žvaigždėmis. Akivaizdu, kad sistemoje buvo daug triukšmo ir judėjimo, o reikiamų taisyklių vis tiek trūko. 1995 metais kilo bankų krizė, pasibaigusi Lietuvos jungtinio inovacijų banko – tuo metu didžiausio šalyje komercinio banko – bankrotu.

Iš viso 1995 ir 1996 metais užsidarė 13 iš 27 Lietuvos bankų. Operacija turėjo sisteminių, teisinių ir politinių pasekmių, o Lietuvos bankai išbrido iš krizės, tačiau neprarasdami entuziazmo diegti naujausias technologijas.

Vėliau Lietuva priėmė savo Indėlių draudimo įstatymą ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, o bankai buvo įpareigoti laikytis tarptautinių apskaitos standartų ir kasmet atlikti auditą. Šios priemonės buvo labai svarbios sistemos stabilumui ir kontrolei, o jas įgyvendinant bankams reikėjo plėsti ir tobulinti informacinių technologijų (IT) sistemas. Tuo tarpu elektroninių paslaugų plėtra buvo tęsiama. Iki 2000 metų daugelis bankų turėjo elementarią mobiliąją bankininkystę, kaip ir dauguma didesnių Lietuvos bankų per dvejus metus.

Prieiga prie IT pagrįstų banko paslaugų

2003 m. bankas „Snoras“ išleido pirmąją lustinę kortelę „eLitoCard“. Tai buvo vienas pirmųjų elektroninių pinigų sprendimų Europoje. Tais pačiais metais atsirado tarptautinės lustinės kortelės, kurias bankai sumaniai aplenkė naudodami prekybos tinklų ir paslaugų teikėjų lojalumo korteles. Trumpai tariant, pirmasis naujojo tūkstantmečio dešimtmetis Lietuvos bankams buvo pažymėtas rinkodaros konkurencija ir elektroninių produktų kūrimu.

Taip pat tęsiamos operacijos, kurių vartotojai nematė, o tai prisideda prie modernios informacinėmis technologijomis pagrįstos bankų sistemos kūrimo. Lietuvoje sukurta nauja ir moderni mokėjimo sistema; Integracija į euro zoną prasidėjo 2004 metais jai įstojus į Europos Sąjungą (ES), o 2007 metais šalies centrinis bankas Lietuvos bankas prisijungė prie Eurosistemos TARGET2 mokėjimo sistemos, per kurią tapo įmanoma atlikti mokėjimus realiu laiku. Visa tai sukūrė prielaidas atsirasti naujos kartos bankinėms paslaugoms – kuriose fizinis banko skyrius yra tik ikonėlė, o pats bankas yra kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Bankas visada yra ten, kur yra klientas. Tai buvo antroji bankų revoliucija.

Pirmą kartą Lietuvoje išmaniosios bankininkystės programas pristatė Švedijos SEB (Skandinaviska Enskilda Banken AB) ir „Swedbank“ 2011 m. Šios aplikacijos tapo svarbiausiais esminių pokyčių varikliais: beveik sukomplektuoto banko sukūrimas, kurį galėtų (beveik) kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną. naudoti.

Be to, netrukus paaiškėjo, kad į programėles galima įtraukti papildomų funkcijų, leidžiančių vartotojams tvarkyti santaupas, prekiauti atsargomis ar atlikti momentinius mokėjimus. Jie gali atsiskaityti telefonu bekontakčiu būdu. Ir ne tik telefonu. Šalies bankai jau leidžia klientams susieti turimas mokėjimo korteles su kitais išmaniaisiais įrenginiais – apyrankėmis, žiedais, raktų pakabukais – ir jomis atsiskaityti visur, kur veikia bekontakčių atsiskaitymų stotys.

Bankai kaip technologijų įmonės

2016 metais Lietuvos bankas pristatė naują mokėjimo sistemą CENTROlink, su kuria buvo galima prisijungti prie bendros mokėjimų eurais sistemos SEPA (Single Euro Payments Area). Prie šios mokėjimų infrastruktūros gali prisijungti ne tik bankai, bet ir Lietuvoje sparčiai augančios fintech įmonės. 2018 m. įsigaliojo Mokėjimo paslaugų direktyva 2 (PSD2), suteikianti galimybę trečiosioms šalims pasiekti klientų paskyros duomenis. Nuo tada alternatyvių mokėjimo paslaugų teikėjų rinka sparčiai vystosi.

Akivaizdu, kad išgyvename dar vieną esminį pokytį. Lietuviškos bankinės paslaugos niekada nebebus tokios kaip. Ne veltui Luminor bankas 2021 metais IT infrastruktūrą perleido technologijų milžinei IBM. Bankai nebėra tik kredito įstaigos. Tai technologijų įmonės, turinčios kredito įstaigos licencijas. Tai suteikia naujų galimybių ir kelia naujų iššūkių. Skaitmeniniame amžiuje bankinių informacinių technologijų sistemų saugumas ir stabilumas tapo svarbiausiu ateinančio laikotarpio prioritetu.

Šiandien esame ant trečiosios bankų revoliucijos slenksčio. Simboline jos pradžia galima laikyti 2018-uosius, kai Lietuvoje veiklą pradėjo pirmasis virtualus bankas arba naujas bankas „Revolut“. „Revolut“ yra technologijų įmonė, teikianti tik virtualias finansines paslaugas be fizinių filialų. Šią koncepciją sėkmingai įgyvendino ir tradicinės finansų bei kredito įstaigos, o elektroniniu būdu teikiamų paslaugų spektras nuolat plečiasi.

Netrukus ateis skaitmeninės valiutos era

Ko tikitės ateityje? Aišku viena: banko virtuvėje vis tiek bus labai karšta. Juolab kad į skaitmeninę areną veržiasi ne tik rinkos dalyviai, bet ir centriniai bankai. Praėjusių metų liepą Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba pradėjo skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą. Pasak Europos centrinio banko prezidentės Christine Lagarde, šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad skaitmeniniame amžiuje piliečiai ir įmonės turėtų prieigą prie saugesnių centrinio banko pinigų. Daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių eurų papildymui, o ne fizinių grynųjų pinigų pakeitimui. Atkreipkite dėmesį, kad pasaulis jau turi skaitmeninių valiutų pavyzdžių; Bahamų salose jau cirkuliuoja skaitmeninė Bahamų dolerio versija, vadinama smėlio doleriu, o Kinija aktyviai bando skaitmeninį juanį.

Čia nespėliosime, kaip ta ar kita naujovė paveiks finansinių paslaugų rinką. Tačiau akivaizdu, kad technologinės plėtros sūkurys, be kita ko, gali nustebinti ir pokyčių tempu. Akivaizdu ir tai, kad tvirta tradicinė finansų institucijų ir klientų pasitikėjimo sąsaja, dešimtmečiais tapusi sėkmingos bankinės veiklos prielaida, yra pagrindinė vertybė, padėsianti sėkmingai diegti naujoves, padarysianti kasdienybę patogesnę ir išmanesnę. . Todėl už fasado niekas nepasikeitė – vis dar šviesa, technologijos ir revoliucija!