Lietuvos premjeras sakė, kad saugumo aplinka Baltijos šalyse ir Rytų Europoje gali pasikeisti visam laikui, jei prie Ukrainos sienos susitelkusios Rusijos pajėgos ims jungtis su Baltarusijos pajėgomis.

„Mūsų kartai tai akimirka iš 1938 m.“, – interviu sakė Ingrida Simonetti. Neutralumas padeda engėjui, o ne aukai.

Simonetti, kuris antradienį susitiks su Borisu Johnsonu, yra vienas iš Europos politikų, labiausiai norinčių ginti demokratiją ir atskleisti autoritarinių režimų taktiką.

Jos pozicija atvedė jos šalį, kurioje gyvena vos 2,8 milijono žmonių, į priešakines ideologinės kovos linijas ne tik su Rusija, bet ir su Kinija.

Baltarusija grasina blokuoti kalio eksportą į savo šalį, o Kinija baudžia Lietuvą už Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje, nutraukdama prekybą ir spaudžiant įmones trauktis iš Lietuvos. Jungtinė Karalystė prisijungė prie Lietuvos, perkeldama Kiniją į Pasaulio prekybos organizaciją dėl jos elgesio.

Simonetti teigė, kad dvigubi didžiųjų valstybių grasinimai parodė, kad Vakarams labai svarbu nesileisti į nepasitikėjimą savimi, vidinį susiskaldymą ir pasitenkinimą. „Pirmas atsakymas, – sakė ji, – ne bijoti, o kalbėti. „Mes nematome, kad gatvėse masės reikalautų daugiau tironijos“.

47 metų moteris tvirtino, kad Rusijos kariuomenės telkimas Baltarusijoje gali pakeisti saugumo aplinką jos regione, ir motyvavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos politiniu silpnumu.

„Po rinkimų ir demonstracijų 2020 m. rugpjūtį Baltarusijoje Lukašenka nebeturėjo pasirinkimo, ką galėtų padaryti“, – sakė ji. Prieš tai jis piršlavosi su Europos Sąjunga ir už pinigus paleido kai kuriuos kalinius. Jis žaidė šią dvigubą strategiją, bet nebegali to padaryti. Niekas to nelaiko teisėtu Baltarusijoje. Kad išgyventų, jam reikia pinigų ir Rusijos pagalbos. Jis priklauso nuo jų.

Šis dabartinis Rusijos pajėgų didinimas Baltarusijoje yra neplanuotas. 2021 m. vyko Rusijos karinės pratybos. Jei šios karinės pratybos lėmė, kad ginklai ir kariai Baltarusijos teritorijoje liks neribotam laikui, tai labai pakeičia skaičiavimus.

„Tai reikš NATO buvimo padidėjimą ir tai bus ne provokacija, kaip teigia Maskva, o reakcija į tai, kas pasikeitė NATO pasienyje. Dabar tai yra ginklų pilnas regionas. Rusijos pajėgos Į pietus nuo jo šalies gali būti perkelta labai greitai. Vykdomi mišrių atakų tipai. Dujotiekiai griūva. Deja, šios sistemos veikia taip. Nėra raudonų linijų, kurių jos neperžengtų.”

Į Lietuvą jau siunčiami papildomi 300 vokiečių karių. Prancūzijos diplomatai pirmadienį tvirtino, kad Vladimiras Putinas patikino Emmanuelį Macroną, kad Baltarusijoje susitelkę Rusijos kariai pasitrauks, tačiau Šimonytė teigė, kad Putinas vykdė strateginės dviprasmybės politiką. „Ko jis tikrai nedarys, tai iš anksto paskelbti savo tikruosius ketinimus“, – sakė ji.

Ji išreiškė atsargumą dėl Macrono diplomatinės misijos Maskvoje, sakydama: „Žinau, kad Putinas tikriausiai buvo labai laimingas, nes jaučiasi svarbus vaikinas. Visi ateina su juo pasikalbėti, ir galbūt tai yra vienas iš jo motyvų. Šios diskusijos neturėtų būti būti paremtas klausimu „Ką mes galime padaryti?“ Kad padarytumėte jus laimingus? Jūs sakote, kad „NATO auga jūsų sąskaita“, tai visiškai iliuzinė tiesa. Tiesa yra priešinga.

Ji išsisukinėja nuo klausimo, ar mano, kad Vokietija veikia kaip sankcijų inkaras, sakydama, kas būtų baisu, jei būtų nesutarimų dėl to, ką mato Vakarai. „Sprendimai demokratinėse šalyse kartais užtrunka ilgiau“, – sakė ji.

Tačiau ji neslėpė, kad nepritaria dujotiekiui „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją, sakydama, kad jis padidino Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir buvo „labai svarbus Kremliaus įrankis“.

„Nors su Vokietija esame artimi partneriai, jau labai seniai sakome, nedidinkite savo priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – sakė ji. Su Putinu nėra vien komercinių projektų. Viską galima paversti geopolitiniu projektu“.

Šimonytė svarstė, ar tebegalioja ankstesnis Vokietijos įsitikinimas, kad per prekybą keičiasi autoritariniai režimai. „Labai ilgą laiką buvo sutarimas, kad jeigu didinsi prekybą, kultūrinius ir žmonių mainus, tai kažkaip pasikeis ir gyvenimo lygis, ir sąvokos taps panašesnės. Taip atsitiko daugeliu atvejų – taip atsitiko Lietuvoje. – bet tai nėra universalu. Galbūt imperijos nesikeičia “.

Ji paragino Vakarus vadinti Rusijos oligarchų veidmainystę. „Mes nepastebėjome, kaip šie žmonės naudojasi mūsų gyvenimo būdu. Jie myli mūsų universitetus, ligonines ir bankus, nes žino, kad šioje pasaulio dalyje galioja taisyklės ir niekas neatims iš jų nuosavybės. Galite kreiptis į teismą apsisaugokite, bet tuo pačiu jie bando bet kokiu būdu sumenkinti mūsų gyvenimo būdą. Galimas dalykas. Tai labai pavojingas skilimas.”