Lietuvos kino režisierius ir akademikas Mantas Kvidaravičius, kuris paėmė Jo mirtis buvo paskelbta Mariupolyje, Ukrainos mieste, apie kurį buvo sukurtas jo dokumentinis filmas „Mariopolis“, kurio premjera buvo Berlyne.

„Rusų okupantai, bandydami palikti Mariupolį, nužudė lietuvių režisierių Mantą Kvidaravičių“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos gynybos ministerija. Kvidaravičiui buvo 45 metai.

Lietuvos naujienų agentūra 15 minučių pranešė, kad Kvidaravičius buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, tačiau jo išgelbėti nepavyko.

Žinia apie Kvidaravičiaus nužudymą Rusijos kariškių rankomis, kurių šeimos nariai negalėjo patikrinti, sukėlė pareiškimų ir įrašų, kuriuose apgailestauja dėl režisieriaus mirties, bangą socialiniuose tinkluose.

„Netekome Lietuvoje ir visame pasaulyje žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydamas pavojaus, liko dirbti Rusijos okupuotoje Ukrainoje. Prezidentas Gitanas Nausėda savo pranešime sako:

Jis geriausiai žinomas dėl filmo „Mariopolis“, kuriame vaizduojami Ukrainos piliečiai, besitęsiantys savo gyvenimu, kai juos apgula pietiniame uostamiestyje… Kvidaravičius, kuris 2014 m. buvo Rusijos remiamas kovotojas, anksčiau buvo Berlyne su savo 2011 m. dokumentiniu filmu „Barzakh“, kuris buvo nufilmuotas Rusijos Čečėnijos regione, atsigaunant po karo su Rusija, ir atskleidė. Ten gyva realybė. Tais metais filmas Berlyno tarptautiniame kino festivalyje pelnė Amnesty International apdovanojimą.

2019 m Kvidaravičius lankėsi Venecijoje, kur buvo Partenonas. Trečiojo jo filmo – ir jo pirmasis bandymas sukurti naratyvinę fantastiką, nors ir sumaišytas su dokumentine technika – premjera įvyko Venecijos kritikų savaitės skyriuje. Tai buvo pirmasis Kvidaravičiaus pilnametražis filmas pagalTrejus metus trukę antropologiniai tyrimai marginaliose Odesos, Stambulo ir Atėnų bendruomenėse.

Lokarno kino festivalio direktorė Giona A. Nazzaro, tuo metu vadovavęs Venecijos kritikų savaitei, socialinio tinklo „Facebook“ įraše, kuriame nuotrauka taip pat buvo pagyrė už „galingą ir aštrų vaizdą“: „Mantas Kvidaravičius buvo nepakartojamas žmogus. Beprotiškai užsispyręs; unikalus menininkas“.

„Jis užbūrė persekiojančią grožį ir nuožmią poeziją. Mantas buvo kaip regėtojas. Jis žinojo, kas ateis, ir nusprendė, kad nori tai pamatyti iš arti”, – pridūrė Nazzaro.

„Mes tavęs pasiilgsime, Mantai. Tikrai davei mums sunkią pamoką.”

Tarptautinis Vilniaus kino festivalis sekmadienį per uždarymo ceremoniją tylos minute pagerbė Kvidaravičių.

„Mes netekome režisieriaus, kuris atliko didvyrišką darbą dokumentuodamas karo žiaurumus“, – sakė festivalio direktorius. Algirdas Ramasaka, kuri pažymėjo, kad– Pats Mantas nemėgo kalbėti.

„Mantas savo darbus skyrė konfliktų zonoms, karo realybei ir toje tamsoje šviečiančiam žmogiškumui. Jo kino darbai buvo ir išliks nepaprastai svarbūs ne tik šiandien.

Informacija apie kvidaravičius Informacija apie išgyvenusius iš karto nebuvo prieinama.