Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad būtų „absurdiška“, jei per viršūnių susitikimą NATO lyderiai nepasiūlytų jo šaliai narystės termino, o aljanso vadovas pareiškė, kad tai pasiųs Kijevui „pozityvią žinią“.

Kijevas siekia, kad jam būtų leista greitai prisijungti prie Vakarų aljanso, kurį sieja abipusės saugumo garantijos, tačiau 31 NATO narės susiskaldymas reiškia, kad Ukrainai nebus paskyrimo ar tiesioginio kvietimo prisijungti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Kijevas gaus daugiau karinės pagalbos ir saugumo garantijų, palengvins formalias stojimo sąlygas, be naujos bendradarbiavimo su aljansu formos – vadinamosios NATO ir Ukrainos tarybos.

„Tikiuosi, kad sąjungininkai pasiųs aiškią, vieningą ir pozityvią žinią kelyje į Ukrainos narystę“, – sakė Stoltenbergas atvykęs į derybas, kurias turėjo surengti.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas sakė, kad šis susitikimas pasiųs „teigiamą signalą“ apie Kijevo narystės siekį.

Tačiau Zelenskis pasisakė prieš, jo manymu, silpnas formuluotes apie Ukrainos siekį įstoti į NATO.

„Beprecedentė ir absurdiška, kai nenurodytas laikas nei kvietimui, nei Ukrainos narystei“, – sakė jis susirašinėjimo programėlėje „Telegram“, prieš prisijungdamas prie viršūnių susitikimo kaip ypatingas svečias.

Viršūnių susitikimas Lietuvos sostinėje Vilniuje vyksta, nes ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas, prasidėjęs praėjusį mėnesį, vyksta lėčiau nei tikėtasi.

Daugeliui pažadų suteikti didesnę karinę pagalbą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius pradės tiekti tolimojo nuotolio raketas, kad padėtų Ukrainai atsikovoti Rusijos pajėgas.

Nors NATO narės sutinka, kad Kijevas negalėjo prisijungti per karą, jos nesutaria, kaip greitai tai galėtų įvykti vėliau ir kokiomis aplinkybėmis.

NATO narės Rytų Europoje palaikė Kijevo poziciją, sakydamos, kad Ukrainos įtraukimas į NATO kolektyvinio saugumo skėtį yra geriausias būdas atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio puolimo.

Istorija tęsiasi

Tokios šalys kaip JAV ir Vokietija buvo atsargesnės, baiminosi dėl bet kokio žingsnio, kuris, baiminosi, gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Diplomatai teigė, kad galutinio viršūnių susitikimo susitarimo tekstas gali padidinti tikimybę, kad aljansas galės „išplėsti kvietimą“ Kijevui prisijungti, „kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“.

Viršūnių susitikime taip pat ketinama patvirtinti pirmuosius visapusiškus NATO planus nuo Šaltojo karo pabaigos gintis nuo Rusijos puolimo.

Maskva, kuri NATO plėtrą į rytus nurodė kaip pagrindinį veiksnį priimant sprendimą įsiveržti į Ukrainą, kritikavo dviejų dienų viršūnių susitikimą.

Valstybinė naujienų agentūra RIA citavo aukšto rango Rusijos diplomatą, įsikūrusį Vienoje, sakiusį, kad Europa pirmoji susidurs su „katastrofiškomis pasekmėmis“, jei karas Ukrainoje paaštrėtų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad bus imtasi „būtinų priemonių“, kad Ukraina po karo turėtų saugumo garantijas.

Lietuvos ambasadorius prie NATO sakė, kad per viršūnių susitikimą Ukrainai padėti kasmet bus skirta 500 milijonų eurų (824 mln. Australijos dolerių), įskaitant medicinines priemones ir išminavimą.

Kol Ukraina buvo laukiama, atrodo, kad kita šalis padarė persilaužimą kelyje į NATO.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vėlai pirmadienį patvirtino Švedijos kandidatūros į Parlamentą pateikimą ratifikuoti.

Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį paskatino Švediją – ir jos šiaurinę kaimynę Suomiją – atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikti prašymą prisijungti prie NATO.

Suomija balandį tapo 31-ąja NATO nare, tačiau Švedijos įstojimą sustabdė ginčas su Turkija, o R.T.Erdoganas kaltino Švediją nepakankamai nusiteikus prieš kovotojus, kuriuos Ankara laiko teroristais.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir R. T. Erdoganas susitarė intensyvinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu.

Schultzas sakė, kad su Turkijos kolega Vilniuje kalbėsis apie Ankaros santykius su Europos Sąjunga.

Sullivanas sakė, kad JAV taip pat pažadėjo žengti į priekį perkeliant naikintuvus F-16 į Turkiją.