Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius vokiečių brigados paleidimą Lietuvoje pavadino svarbiu žingsniu gerinant NATO pajėgų dislokavimo pajėgumus ir „svarbią dieną Bundesverui“.

„Pirmą kartą nuolat dislokuojame tokį padalinį už Vokietijos ribų“, – pirmadienį Berlyne per atsisveikinimo su pradine Lietuvos brigados vadovybe ceremoniją sakė Pistorius.

Maždaug 20 darbuotojų padės šimtų ir galiausiai tūkstančių karių dislokavimui NATO šalyje, besiribojančioje su Lenkija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningradu.

„Žinau, kad reikia daug daugiau nuveikti, įskaitant aikštelę. Infrastruktūra turi būti tinkama, stovyklos turi būti, nakvynė turi būti”, – sakė Pistorius.

„Lietuvos pusėje reikia nuveikti daug daugiau“, – pridūrė jis. „Darysime viską, kad brigada būtų aprūpinta nuo pat pradžių“, – sakė jis kariams.

Karas Ukrainoje paskatino NATO planus sustiprinti savo rytinį flangą.

Brigada, pavadinta „Panzerbrigade 45“, turėtų pradėti veikti iki 2027 m., ją sudarys 4800 karių ir apie 200 civilių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų narių bei jų šeimų nuolatinės veiklos.

Numatoma, kad pradinė vadovybė iki 2024 m. ketvirtojo ketvirčio padidės iki maždaug 150 vyrų ir moterų.

Praėjusį mėnesį pareigas pradėjęs Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas Vilniaus oro uoste turėjo pasitikti apie 20 vokiečių karių. Socialinėje žiniasklaidoje jis rašė, kad „su džiaugsmu“ gali juos pasveikinti.

Kasčiūnas pirmadienį taip pat sakė, kad vokiečių legionieriams tinkamų gyvenimo ir darbo sąlygų sukūrimas kainuotų apie 800 milijonų eurų (866 mln. JAV dolerių).

Jis Lietuvos radijui sakė, kad dislokavimas tęsiasi „kaip planuota“.