Vokietija nutraukia NATO ir į Lietuvą atsiųs 4000 karių

Antradienį, liepos 11 d., baigiantis pirmajai NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dienai, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietija nuolat dislokuos Lietuvoje 4000 karių – tai pirmą kartą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius birželio 26 d. Dvišalis susitarimas tarp dviejų šalių yra dalis NATO planų padidinti esamus batalionus. Lietuvos visuomeninis transliuotojas paskelbė, LRT.

Tačiau po 24 valandų jis pasirodė šiek tiek daugiau Vokietijos federalinės gynybos ministerijos leidinysLiepos 10 d., ryte prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, reikiamų karių dislokavimas į Lietuvą greitai reaguotų į bet kokius saugumo situacijos pokyčius rytiniame NATO flange būtų galimas tik tuo atveju, jei žingsnis būtų tvarkingas. Su tolesniu NATO ir Vokietijos sąjungininkų planavimu.

Lietuva savo komentaruose buvo nuoširdi ir aiškiai taikė NATO vienbalsiškumo reikalavimą. Vėliau liepos 10 d. paskelbtame interviu Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda sakė laikai Sandoris su Rusija, „atstūmusia“ NATO gynybą savo rytiniame flange, buvo nugriautas Rusijos pranešimo apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje ir reikalaujant, kad NATO panaikintų apribojimus steigti nuolatines bazes prie Rusijos sienų.

Pirmosios NATO viršūnių susitikimo dienos pabaigoje, jei Vokietija grynai dvišaliu susitarimu tarp dviejų šalių norėjo pasiųsti į Lietuvą 4000 karių, kam Vokietijai reikėjo NATO konsensuso? Prieš?

„Tai nesutampa su Madride priimtais sprendimais.

Admirolas Robas Baueris, NATO štabo viršininkas

„Klausimas, kurį keliau“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) Europos vykdomasis direktorius ir Europos gynybos ir saugumo programos vadovas dr. Benas Schreeris apie sprendimą siųsti į Lietuvą 4000 vokiečių karių. Nuolat, liepos 6 d., IISS apskritojo stalo metu „Kada jiems kilo ši idėja?

READ  Kaip Baltijos šalys gali padėti sustiprinti civilinį saugumą Taivane – ambasadorius

Shreerio aistra kyla iš vieno Atsakymas NATO karinės tarybos pirmininkuiAdmirolas Robas Baueris, paklaustas apie galimybę liepos 3 dieną nuolat dislokuoti Lietuvą, sakė: „Tai neatitinka Madride priimtų sprendimų“.

2022 metų birželį Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje savigynai įsteigti aštuonias bataliono kovines grupes nuo 300 iki 800 karių. NATO Rytų frontas.

Baueris apibūdino neatitikimą sakydamas, kad šios bataliono grupės paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 kareivių ir „jei reikia, remiantis tik žvalgyba, signalais ir perspėjimais“, jos „padidinamos“ iki karių lygio. Tai vis tiek yra pabaiga. Ten niekas nepasikeitė“.

Pavojus tvarumui

Prieštaravimai, susiję su Vokietijos ir Lietuvos susitarimu, pirmiausia dėl Madrido viršūnių susitikimo rezultatų, o vėliau ir su NATO karinės tarybos pirmininko komentarais, iliustruoja glaudaus NATO narių ir NATO planų derinimo trūkumą.

Be to, nuolatinio dislokavimo Lietuvoje idėja išryškina prieštaravimą tarp besikeičiančios Vokietijos perspektyvos ir jos praeities pozicijos. Nuolatinis perkėlimas į Lietuvą tam prieštarautų 1997 m. NATO ir Rusijos pasitikėjimo aktasNATO įsipareigojo nuolat vengti didelių kovinių pajėgų dislokavimo naujosiose NATO valstybėse narėse.

Pasak Justynos Kotkowskos ir Jakubo Krakos iš Rytų studijų centro (OSW), tai yra pažadas, kurį Berlynas dar visai neseniai rėmė. „Jei iš tikrųjų įvyks nuolatinis vokiečių pulko dislokavimas Lietuvoje, tai įvyks Praktikoje Berlynas tolygu pakeisti savo poziciją“, – rašė Kotkowska ir Kraka. OSW analizėjeBirželio 30 dieną.

Patobulinta Lietuvos Forward Combat Team

Šiuo metu Vokietijoje nuolat Lietuvoje yra dislokuota 50 karių ir apie 1000 vokiečių karių 1700 karių, šešių valstybių, sustiprinto priešakinio buvimo (eFP) kovinėje grupėje, kuri rotacijos tvarka dislokuota Lietuvoje, apie 100 km. OSW apskaičiavo, kad svarstyti apie 4000 karių dislokavimą Lietuvoje prireiks trejų metų.

READ  Atšaukta ekstremali situacija Lietuvos pasienyje: sustabdytas migracijos srautas

Sutarta, kad „eFP Battlegroup Lithuania“ bendrai vadovaus Vokietija Lietuvos-Vokietijos informacija 2022-06-07. Tačiau; Anot OSW, tarp dviejų šalių kilo konfliktas dėl to, kur bus dislokuota kovinė grupė, o Vokietija renkasi priimti mūšiui parengtą brigadą. Lietuva tai paneigė, o Pistoriaus pranešimas apie karių dislokavimą Lietuvoje rodė, kad šaliai pavyko įrodyti savo mintį.

Tačiau, nors Vokietija dabar sutiko didinti savo dislokavimą Lietuvoje be NATO sutarties, dar nėra sutarta dėl grafiko, todėl Vokietijai gali būti sunku finansuoti brigados dislokavimą, jei nebus padidintas gynybos biudžetas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *