Vokietija dislokuoja daugiau karių ir kovinių lėktuvų, kad paskatintų Lietuvą: Gynybos Min Lambrechtas

Vokietija dislokuos Lietuvoje daugiau kovinių pajėgų, kad atgrasytų nuo Rusijos karinės agresijos rytiniame Ukrainos flange, antradienį viešėdama Lietuvoje sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Turime imtis griežtesnių atgrasymo priemonių ir esame pasirengę siųsti daugiau karių [to the region]Sausumos ir oro pajėgos. Ji spaudos konferencijoje Rukloje (Lietuvoje) pareiškė kartu su Lietuvos kolega siųsti į Lietuvą daugiau karių, kad būtų siunčiamas signalas, kad esame solidarūs su partneriais. Nors daugiau detalių apie galimus papildomus dislokavimus NATO šalyje neatskleidė. „Negaliu pasakyti, kaip visa tai atrodys, mes turime tam planą“, – sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Lietuvos gynybos ministras Arvidas Anušuškas anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl maždaug 150 000 Rusijos karių, dislokuotų pasienyje su Ukraina, iš jų apie 30 000 yra Baltarusijoje. Vėliau Rusija įsakė iš dalies atšaukti kariuomenę, nes karių buvo paprašyta grįžti į kareivines.

Krašto apsaugos ministras Arvidas Anousauskas teigė, kad skatinančios Rusijos grėsmės nėra trumpalaikės, ir pridūrė, kad karinis ir saugumo bendradarbiavimas Lietuvoje neturėtų būti trumpalaikis, o vertintinas iš ilgalaikės perspektyvos. Vokietija vadovauja NATO batalionui Lietuvoje, o Šaltojo karo metais buvo Europos ir transatlantinio saugumo fronto šalis.

„Mes – vyriausybės ir valstybės – neturėtume su tuo susitaikyti“: Vokietijos gynybos ministras dėl Rusijos dekretų

Tai paminėjo Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizito Federalinėje gynybos ministerijoje metu. Lambrechtas antradienį atmetė Kremliaus sprendimus pripažinti separatistinius, prorusiškus regionus Rytų Ukrainoje.

„Mes – vyriausybės ir valstybės – neturėtume su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus“, – sakė ji, kreipdama į Rukloje, Lietuvoje, dislokuoto NATO tarptautinio bataliono pajėgas.


Tai yra Ukrainos teritorinio vientisumo ir tarptautiniu mastu pripažintų sienų pažeidimas. […] Labai kreipiuosi į prezidentą Putiną, kad šis sustabdytų šiuos veiksmus, gerbtų Ukrainos suverenitetą ir grįžtų prie derybų stalo“, – pabrėžė Vokietijos ministras.

Vokietijos gynybos ministras šešių Europos Sąjungos šalių pajėgas, kurios dirba su NATO sustiprinta kovine grupe Lietuvoje, apibūdino kaip „diplomatijos ramstį“. „Kadangi diplomatijai reikalingas stiprus stuburas, kad nebūtų šantažuojama, ir to stuburo jai reikia“, – sakė ji nuolatiniams klausytojams. „Nežinome, kiek toli Rusija pasirengusi eiti, bet esame budrūs ir stovime tvirti“, – pabrėžė D. Lambrechtas. Anksčiau šiandien Vokietijos kancleris Olafas Šulcas paskelbė stabdantis dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, Europos Sąjungos diplomatams susirenkant Briuselyje į specialų susitikimą dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto.

READ  Festivaliai: Kita upės pusė laimi 2021 m. „KineNova“ kino festivalį

Nuotrauka: AP

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *