VILNIUS, LIETUVA – Koronaviruso pandemija yra pagrindinė vidaus problema, nes sekmadienį Lietuva rengia antrinius parlamento rinkimus, o nugalėtojui teks spręsti sparčiai nykstantį visuomenės sveikatos sektorių ir didėjantį nedarbą.

Tikimasi, kad rinkimai atneš pokyčius piečiausiame Baltijos krašte, kurį ketverius metus valdė centro kairiųjų koalicija. Pirmajame šio mėnesio balsavimo ture trys centro dešiniųjų opozicijos partijos finišavo bendru skirtumu.

Antrajame ture graibstomos 68 iš 141 vietos Lietuvos įstatymų leidybos asamblėjoje, Seime. Kitos vietos buvo paskirstytos po pirmojo balsavimo turo spalio 11 d.

Anot rinkimų valdžios institucijų, kurios dėl pandemijos įsteigė specialias rinkimų apylinkes, daugiau kaip 7% iš 2,5 milijono Lietuvos rinkėjų jau atidavė savo balsą ankstyvojo laikotarpio pradžioje.

Pirmosios pandemijos bangos metu Lietuva pasirodė gana gerai, tačiau kaip ir bet kur kitur Europoje šį rudenį, 3 milijonų žmonių šalis pastarosiomis savaitėmis pranešė apie nerimą keliančius šuolius. Apskritai joje buvo patirta daugiau kaip 9100 sužalojimų ir 126 užregistruotos mirtys.

Po kelias savaites trukusių dvejonių Lietuvos vyriausybė nuo pirmadienio įvedė karantiną 12 iš 60 provincijų. Opozicijos parlamentarai kritikavo vyriausybę, kad ji nepakankamai stengėsi stabilizuoti pastarąjį protrūkį.

Ekonominė epidemija smarkiai paveikė Lietuvą: nedarbo lygis rugsėjį viršijo 14%, palyginti su 9% vasario mėn. Kadenciją baigęs parlamentas 2021 m. Biudžetą parengė su 4 milijardų eurų (4,7 mlrd. USD) deficitu.

Pirmojo rinkimų turo metu konservatyvi Nacionalinės sąjungos partija laimėjo 23 mandatus, arba 24,8% balsų, o valdančioji Ūkininkų ir žaliųjų partija – tik 16 mandatų, arba 17,5%.

„Jei konservatoriams sekmadienį pasiseks, jie greičiausiai bandys suformuoti naują valdančiąją koaliciją su dar dviem centro dešinės partneriais – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu“, – sakė Vilniaus universiteto politikos mokslų profesorius Thomasas Janelliunas. „Associated Press“. – Ir vis dėlto tai būtų gana trapi dauguma.

Į atranką atvyko apie 54 kandidatai iš Ittihad Al Watan, o valstiečiai ir žalieji – 32 konkurentus. Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis kartu turi 21 kandidatą. Dvi kitos kairiųjų centro partijos, peržengusios 5 proc. Paramos slenkstį parlamentui, galėtų prisijungti prie „Ūkininkų ir žaliųjų“ naujoje koalicijoje, tačiau turėtų nedaug kandidatų.

Lietuva, Europos Sąjungos ir NATO narė, išlaikė tvirtas demokratines tradicijas ir palaikė ekonomikos augimą nuo 1990 m. Paskelbusios nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Ji taip pat atliko svarbų diplomatinį vaidmenį prasidėjus protestams Baltarusijoje, jos pietinėje kaimynėje, prieš autoritarinis tos tautos lyderis.