Viešoji žiniasklaida ir demokratija neramiais laikais – Lietuvos pamokos

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė ir EBU vykdomojo komiteto narė

Suskaldyta žiniasklaidos aplinka, politinis spaudimas, augančios anti-žiniasklaidos nuotaikos ir atakos prieš žurnalistus yra naujos realybės, kuriomis remdamasi visuomeninė žiniasklaida (PSM) turi veikti. Kaip viešoji žiniasklaida gali reaguoti į šią sparčiai besikeičiančią žiniasklaidos aplinką ir kaip ji gali integruotis, stiprinti solidarumą ir ugdyti pasitikėjimą mūsų vis skaldoma visuomene? LRT generalinė direktorė, EBU vykdomojo komiteto narė Monica Garbačiauskaitė-Budrienė atspindi Lietuvos visuomeninės žiniasklaidos pamokas.

Mes gyvenome kitais metais, paženklintais Vyriausybės. Be daugybės puikių socialinio solidarumo pavyzdžių, su kuriais susiduria epidemija, pastarasis dažnai siejamas su socialine įtampa ir didėjančiu žiniasklaidos pasipriešinimo jausmu.

Protestus prieš vakciną Europos šalyse dažnai lydi išpuoliai prieš žurnalistus. Tačiau ši prieš žiniasklaidą nukreiptų nuotaikų banga prasidėjo ne nuo vyriausybės. Lietuvoje prieš vakcinas kovojantys aktyvistai ir ekstremistai prieš protrūkį reikalavo LRT transliacijos laiko. Mitingai prie LRT būstinės jau seniai buvo politinio dėmesio sulaukimo įrankis. Pastaraisiais metais LRT patyrė didelį politinį spaudimą.

Pasaulinė sveikatos krizė tik išryškino niokojančias tendencijas ir giliai įsišaknijusias problemas.

Politiniai veikėjai pagrindiniais manipuliacijų šaltiniais

Šiandien manipuliavimas viešąja nuomone yra pagrindinis visuomenės susiskaldymo ir poliarizacijos katalizatorius. Labiausiai prisideda interesų grupės, diktatoriniai režimai ir diktatūros. Tačiau taip yra ir politikai demokratinėse šalyse.

Tyrimai rodo, kad vyriausybės, politinės partijos ir politikai yra tarp skaitmeninės propagandos ir dezinformacijos kūrėjų. 2020 m. Oksfordo interneto instituto atliktas tyrimas, atliktas daugiau nei 80 šalių, atskleidė dezinformaciją 93 % politinių komunikacijų, o visose apklaustose šalyse socialinė žiniasklaida buvo naudojama apskaičiuotai dezinformacijai apie politiką skleisti.

Situacija Lietuvoje patvirtina išvadas. Be pagrindinės žiniasklaidos pagalbos politinės jėgos gali sugalvoti ir skleisti melą, taip sulaukdamos palaikymo ir kursdamos nepasitenkinimą. Buvusi valdančioji Valstiečių ir žaliųjų asociacija savo politinę kampaniją ir politinę priklausomybę tam tikru mastu grindė LRT sąmokslo teorija.

READ  Šaltiniai: Lietuvos prezidentas skiria Baltarusijos opozicijos lyderį Nobelio premijai gauti Amerikos balsas

Dėl to kyla bendras nepasitikėjimas viskuo. Žiniasklaida tampa vis labiau pažeidžiama, o pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra žemiausias.

Jei anksčiau populistiniai išpuoliai ir bandymai marginalizuotis daugiausia buvo nukreipti į LRT, tai dabar visa „meinstream“ žiniasklaida vertinama priešiškai. Žurnalistai susiduria su internetiniu ir fiziniu priekabiavimu. Šiandien savo tapatybę iš visuomenės akiračio turi ištraukti ir Lietuvos žurnalistai. Tai, kas daug metų vyko Prancūzijoje ir Olandijoje, dabar vyksta ir Lietuvoje.

Didelis visuomenės pasitikėjimas primeta atsakomybę ir daro įtaką

Tokioje sudėtingoje aplinkoje visoms žiniasklaidos priemonėms, ypač PSM, svarbu parodyti didžiausią sąžiningumą, maksimalų skaidrumą ir kuo glaudesnius santykius su savo auditorija. Ir pateikti labai prasmingą turinį. Šiuo požiūriu PSM yra didelis žingsnis į priekį, bent jau Lietuvoje.

LRT yra vienintelė žiniasklaidos grupė Lietuvoje, kuri žinias transliuoja 24 valandas per parą. LRT turi platų reporterių tinklą Lietuvos teritorijose ir pasaulinį partnerių tinklą nuo Latvijos iki Pietų Afrikos Respublikos. LRT neseniai pradėjo veikti nauja rubrika LRT KLAUSIA, kuri supranta, kad turime toliau stiprinti santykius su savo auditorija ir atsakingai reaguoti į įvairias idėjas.

LRT valdo išskirtinę svetainę „LRT Lituanica“, skirta išeivijos lietuvių diasporai, ir yra vienintelė žiniasklaidos priemonė, teikianti daugiau turinio tautinėms bendruomenėms ir modifikuojanti turinį turintiems specialiųjų poreikių.

LRT pradėjo kūrybinį žurnalistinį žanrą, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį tikrinant ir atskleidžiant dezinformaciją bei skatinant žiniasklaidos raštingumą. Neseniai bendradarbiavome su „Deutsche Welle“ ir „Baltic Center for Media Excellence“, siekdami įgyvendinti informacijos saugumo programą jaunesnei „TikTok“ auditorijai. LRT žurnalistikos tyrimai atskleidė nemažai problemų ir paskatino valdžios institucijas reaguoti.

Mūsų misija – integruoti ir stiprinti mūsų bendruomenės vienybę ir solidarumą. Lietuvos PSM LRT pademonstravo savo unikalų pajėgumą ir vaidmenį: tai gali būti paminklas istorinei Baltijos grandinei, nepriklausomybės šalininkų žygis Baltarusijos žmonėms ar solidarumo kampanija prieš vyriausybę. .

READ  Lietuvai reikia dėvėti kaukę, ypač neturintiems „Covit -19“ pažymėjimo - „Baltic News Network“

Visuomeniniai transliuotojai istoriškai išlaikė aukščiausius etikos standartus ir yra atidžiai stebimi visuomenės. Todėl LRT padarė pažangą kurdama ir taikydama žurnalistų etikos kodeksą, taip pat ir toliau rengdama didelę dalį savo žurnalistų etikos ir teisės klausimais.

Šis aukšto lygio įsitikinimas ne tik įpareigoja laikytis PSM standartų, bet ir padeda nustatyti konkurencingos žiniasklaidos aplinkos apibrėžimus, naudingus visai žiniasklaidai. Tai ypač pasakytina apie mažas žiniasklaidos rinkas ir jaunas demokratines šalis, kur PSM yra pagrindinis kokybiškos žurnalistikos standartų rinkinys. Tokioje aplinkoje svarbu užtikrinti tinkamą PSM veikimą ir tvarų finansavimą.

Atsižvelgdami į iššūkių, su kuriais susiduriame, pobūdį ir PSM įtaką, turime toliau stiprinti savo indėlį į demokratiją vadovaudamiesi atskleidimo, paaiškinimo ir raštingumo formule.

PSM turi ir toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį atskleidžiant dezinformaciją ir netikras naujienas. Tai atskleidžia ne tik klastotes, bet ir įrodymus, interesus ir metodus. Turime parodyti, kaip piktnaudžiaujama viešąja erdve, ką veikia skaitmeniniai troliai ir politikos veikėjai.

Būtina paaiškinti auditorijai, mokyti juos, stiprinti jų kritinį sprendimą, atpažinti manipuliacijas ir priimti pagrįstus sprendimus.

Visuomeninė žiniasklaida turėtų investuoti į tiriamosios spaudos stiprinimą.

Tai užtikrins didesnį skaidrumą ir atskaitomybę bei sustiprins visuomenės pasitikėjimą demokratija ir žiniasklaida.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – siekdamos apsaugoti demokratiją ir stiprinti visuomenės atsilikimą, vyriausybės turi daryti viską, kad geriau informuotų apie savo sprendimus, apsaugotų nepriklausomą žiniasklaidą ir užtikrintų žurnalistų saugumą.

Jų pareiga yra užtikrinti PSM nepriklausomumą, konkurencingumą ir sąlygas prisidėti per tvarų ir tinkamą bendruomenės finansavimą.

Stiprus, patikimas ir nemokamas PSM svarbus visiems – žiniasklaidai, bendruomenei ir demokratijai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *