Ukraina sunkiai eksportuoja savo grūdus, ir štai

Iki Rusijos invazijos 98% Ukrainos didelio grūdų eksporto plaukė iš Juodosios jūros uostų. Tačiau tuos uostus uždarė Rusijos karinio jūrų laivyno apgultis, o sandėliai, geležinkelių aikštelės ir kita svarbi eksporto infrastruktūra buvo nukreipti ir sugadinti Rusijos atakų.

Net ir po karo Ukrainos ūkiuose šiais metais tikimasi užauginti apie 30 mln. tonų kviečių, kukurūzų ir kito maisto. Padedami Ukrainos vyriausybės ir kaimyninių šalių, prekybininkai ir ūkininkai ieško alternatyvių grūdų eksporto būdų, kad išvengtų pasaulinio maisto trūkumo ir kainų kilimo.

Tačiau šios pastangos nėra paprastos. Nauji maršrutai yra ilgi, dažnai atgal ir brangesni. Iššūkį apsunkino išplėsta infrastruktūra ir besitęsiančios Rusijos atakos prieš tiltus ir geležinkelius.

Nauji keliai

Vienas iš tokių variantų buvo Juodosios jūros uostas Konstancoje kaimyninėje Rumunijoje, tačiau grūdai turėtų važiuoti dideliais atstumais keliais ar geležinkeliu arba būtų kraunami į laivus Ukrainos upių uostuose ir gabenami per Dunojų.

Konstancos uostas yra didelis, jo kasmet apyvarta siekia 27 mln. metrinių tonų grūdų, esantis netoli Ukrainos sienos. Tačiau nuo šio mėnesio Ukrainos grūdai turės konkuruoti dėl pajėgumų su dideliu pačios Rumunijos grūdų derliumi. Pagrindinė infrastruktūra, tokia kaip geležinkelio tiltas Jadokoje, netoli Ukrainos uostamiesčio Odesos, ne kartą buvo nukreiptas Rusijos raketų smūgių.

Rusija pastarosiomis dienomis pareiškė, kad svarsto galimybę sušvelninti savo karinio jūrų laivyno apgultį, leisdama atnaujinti kai kurių grūdų eksportą mainais už sankcijų panaikinimą. Ukrainos pareigūnai tokią galimybę vertino skeptiškai, o Vakarų vyriausybės pareiškė, kad draudimo neatšauks. Taip bus toliau ieškoma naujų kelių Ukrainoje.

Geležinkelis

Lenkija ir Lietuva suteikė savo uostus Ukrainos grūdų eksportui, tačiau geležinkelių jungtis tarp Ukrainos ir šių šalių Baltijos uostų sunkiai susitvarko su papildomais pajėgumais. Kiti buvę Ukrainos, Rusijos, Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nariai naudoja rusišką geležinkelio standartą. Lenkija, Rumunija ir dauguma Europos šalių naudojasi siauru maršrutu. Norint perkelti grūdus tose ribose, reikėjo pakeisti apatinius traukinio skyrių skyrius arba perkelti krovinį į naujus traukinius.

READ  PNN analizė | Naujas realybės patikrinimas lietuviams ir ukrainiečiams – Vilnius – Baltijos naujienų tinkle dar yra keletas nuomojamų butų.

Ukrainos ir kaimyninių šalių pasienyje dėl išaugusio naujo eksporto pasunkėjo specialiai sukurtos mašinos grūdų kroviniams pervežti tarp dviejų geležinkelio bėgių, todėl ilgėja laukimo laikas ir vėluoja traukiniai.

Tai ypatinga problema Lietuvos Glipėdos uoste. Buvusi sovietų valdžia naudojasi tuo pačiu plačiu geležinkeliu kaip ir Ukraina. Bet tarp jų yra su Rusija sąjungininkė Baltarusija, o traukinių reisai su Ukraina buvo sustabdyti dėl karo. Todėl krovinys turi būti gabenamas per Lenkiją, pirmiausia Lenkijos pasienyje su Ukraina, o vėl įvažiuojant į Lietuvą du kartus keisti apatinius vežimus.

Maisto apsauga

Kova dėl Ukrainos produkcijos eksporto yra ne tik šalies ir jos ūkininkų problema. Prieš karą šalies ūkiai buvo svarbūs išmaitinant pasaulį, o Ukraina buvo viena iš 10 geriausių kviečių, kukurūzų ir miežių eksportuotojų bei viena didžiausių saulėgrąžų aliejaus eksportuotojų.

Didžioji dalis šių grūdų pateks į besivystančias šalis. Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada padėjo pakelti maisto kainas, paaštrino maisto trūkumą ir išprovokavo protestus skurdesnėse šalyse. Daugelis besivystančių šalių rėmėsi pigiais ir gausiais Ukrainos grūdais, o dabar jiems sunku gauti naujos produkcijos iš kitur. Augančios grūdų kainos taip pat skatina didėjančią infliaciją pasaulio ekonomikoje.

Derlius

Ukraina sunkiai eksportuoja grūdus, likusius po ankstesnių derlių. Artimiausiais mėnesiais ūkininkai pradės skinti naujausią derlių, o tai padidins žemės ūkio produkcijos kiekį, reikalingą ieškant naujų kelių išvykti iš šalies.

Prenumeruoti Mėtų naujienlaiškiai

* Įveskite teisingą el. pašto adresą

* Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *