Vašingtonas – Jungtinės Tautos savo ataskaitoje nurodė, kad turtingos šalys sumažino pinigų sumą, skirtą padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, net kai šių išlaidų poreikis didėja. Ataskaita buvo paskelbta ketvirtadienį.

Pagalba prisitaikymui prie klimato 2021 m., paskutiniais metais, apie kuriuos turimi išsamūs duomenys, sumažėjo iki 21 mlrd. autoriams..

Tyrėjai nustatė, kad Jungtinėse Valstijose 2020–2021 m. buvo užfiksuotas vienas didžiausių pagalbos prisitaikymui prie klimato kaitos mažinimo iš bet kurios šalies. 2021 m. JAV skyrė 129 mln. USD prisitaikymo prie klimato kaitos pagalbai, palyginti su 245 mln. USD 2020 m., ty sumažėjo 47 proc.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Angelo Fernandezas Hernandezas sakė, kad ataskaita „nepateikia viso vaizdo, ką Jungtinės Valstijos daro dėl prisitaikymo prie klimato“. Bideno administracija užsitikrino apie 2 milijardus dolerių prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo 2022 fiskaliniams metams, sakė jis.

Ataskaitoje nustatyta, kad besivystančioms šalims šį dešimtmetį kasmet prireiks 215–387 milijardų dolerių, kad apsisaugotų nuo klimato sukrėtimų, tokių kaip sunkėjančios audros, derliaus gedimas ir prieigos prie vandens trūkumas. Tai yra 18 kartų daugiau nei bendra suma, kurią turtingos šalys įsipareigojo prisitaikyti prie klimato 2021 m.

Nauji duomenys pateikiami kelioms savaitėms iki pagrindinio JT klimato viršūnių susitikimo Dubajuje pradžios, kur pagalba besivystančioms šalims bus svarbiausia darbotvarkės dalis. Panašiame viršūnių susitikime prieš dvejus metus Glazge šalys susitarė iki 2025 metų padvigubinti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, palyginti su 2019 m. Ataskaitoje teigiama, kad net jei šalys įvykdys šį įsipareigojimą, jos skirs tik nedidelę papildomų reikalingų lėšų dalį.

„Ambicijas tikrai reikia didinti“, – sakė Stokholmo aplinkos instituto mokslinė bendradarbė ir viena iš ataskaitos autorių Georgia Savido.

Išaugo prisitaikymo pagalbos poreikis. Ataskaitoje pažymima, kad pagal dabartinę klimato politiką visame pasaulyje vidutinė pasaulinė temperatūra iki šio amžiaus pabaigos pakils mažiausiai 2,4 laipsnio Celsijaus arba 4,3 laipsnio pagal Farenheitą, palyginti su ikiindustriniu lygiu. Tai kur kas daugiau nei mokslininkų nustatytas 1,5°C tikslas, kurį viršijus atšilimo padariniai gali tapti katastrofiški.

„Dabartiniai klimato veiksmai yra apgailėtinai netinkami“, – sakoma pranešime.

Nuo 2016 m., kai Jungtinės Tautos paskutinį kartą parengė išsamią analizę, pinigų suma, kurios reikia besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, išaugo daugiau nei 25 procentais, teigia kitas ataskaitos autorius Paulas Watkissas. Šios didėjančios išlaidos atspindi didėjantį visuotinį atšilimą ir geresnį šio visuotinio atšilimo poveikio supratimą bei veiksmus, kurių šalys turi imtis, kad pašalintų šį poveikį.

Ataskaitoje teigiama, kad pagalbos prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas priklauso nuo kelių pagrindinių principų. Pirma, besivystančios šalys patiria nedidelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, dėl kurios kyla jūros lygis, pablogėja audros, sausros ir kiti klimato sukrėtimai. Turtingos šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, įnešė neproporcingai didelę šių išmetamųjų teršalų dalį, o daugelis mano, kad tai sukuria pareigą padėti susidoroti su jų pasekmėmis.

Antra, neturtingos šalys dažnai yra labiau pažeidžiamos šių sukrėtimų nei jų turtingesnės šalys. Jų infrastruktūra dažnai yra ne tokia moderni arba gerai prižiūrima, todėl jie gali turėti mažiau galimybių naudotis išankstinio perspėjimo sistemomis, kad pasirengtų nelaimėms, arba draudimo, kad vėliau būtų atstatyta.

Galiausiai, pinigai, išleisti prisitaikymui prie klimato, gali žymiai sumažinti būsimos žalos sąnaudas, Bideno administracijos argumentą, kuriuo pateisino. Padidinkite išlaidas prisitaikymui Jungtinių Valstijų viduje. 2021 m. prezidento Bideno pasirašytas infrastruktūros įstatymas yra didžiausia investicija į atsparumą klimatui ir prisitaikymą prie klimato kaitos Amerikos istorijoje.

Besivystančiose šalyse ši grąža gali būti didesnė. Remiantis ataskaita, išleidus 1 milijardą dolerių pakrančių apsaugai nuo potvynių, žala sumažėja 14 milijardų dolerių. Kasmet investavus į žemės ūkį 16 milijardų dolerių, apie 78 milijonus žmonių būtų išgelbėta nuo lėtinio bado ar bado.

Jei besivystančios šalys nesugebės susidoroti su klimato kaitos padariniais, pasekmės taip pat gali turėti didelių pasekmių turtingoms šalims. Su klimatu susiję sukrėtimai, tokie kaip derliaus praradimas, uraganai ir kitos nelaimės, gali paskatinti migraciją, net jei JAV ir kitos šalys bando jai užkirsti kelią.

„Negalite turėti imuninės Europos“, – pernai interviu sakė Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomoji direktorė Inger Andersen. „Jūs negalite turėti tvirtovės Amerika. Ji neveikia.”

Klimato sukrėtimai taip pat gali prisidėti prie nestabilumo ir konfliktų. Vašingtone veikiančios tyrimų organizacijos Klimato ir saugumo centro direktorė Erin Sikorsky atkreipė dėmesį į Pakistaną – branduolinį ginklą turinčią šalį, kuri vis dar kenčia nuo praėjusių metų didžiulių potvynių. Ji pridūrė, kad po tų potvynių šalyje kilo vis daugiau protestų dėl maisto ir energijos kainų.

„Klimato sukeltas nestabilumas tokiose šalyse kaip Pakistanas kelia grėsmę JAV saugumui, ar dėl konflikto eskalavimo, dėl kurio reikia dislokuoti JAV pajėgas, ar suteikdamas ekstremistams pagrindą išnaudoti liaudies neramumus ir plėsti savo galią“, – sakė M. Sikorski.

Ataskaitoje nurodomas dar vienas turtingųjų šalių pagalbos trūkumas – jau išmokėti du trečdaliai iš 2021 metais turtingųjų šalių pažadėtų 21 mlrd.

„Negalime turėti įtakos vietoje, nebent finansavimas iš tikrųjų pasieks žemę“, – sakė M. Savido.