Pagyvenęs vyras Vilniuje neseniai, švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną, apžiūri pagrindinėje miesto gatvėje stovinčias karines mašinas. Dalis transporto priemonių priklausė Lietuvos kariuomenei. Kiti atvyko iš JAV

Prie jo priėjo žurnalistas ir paklausė, ar nekelia nerimo Lietuvos žemėje esanti svetima kariuomenė. „Kodėl?” Į aštuntą dešimtį įkopęs vyras atsakė. „Aš laukiau, kol jie ateis 70 savo gyvenimo metų.

Sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse nebuvo dislokuotos per partizaninį karą prieš sovietus iškart po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau jie egzistuoja dabar, nes Baltijos šalys yra NATO narės.

Estija, Latvija ir Lietuva visada jautė, kad Rusijos keršto politika grįš. Tokio susirūpinimo ne visiškai pritarė kitos Europos šalys. 2001 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas flirtavo su bendradarbiavimo su NATO idėja.

Baltijos šalys gali manyti, kad laikas pasakyti: „Mes jums taip pasakėme“. Tačiau to daryti nėra prasmės. Būtina sutelkti dėmesį į tai, kad būtų išvengta scenarijaus, kad Baltijos šalys taptų kitu Rusijos taikiniu, kaip jau perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Todėl reikia atlikti tris veiksmus.

Pirma, Vakarai turi išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai. Dabar svarbiausi yra prieštankiniai ir priešlėktuviniai ginklai. Ateityje turės būti priimtas naujas Maršalo planas, skirtas atstatyti šalį ir atkurti jos ekonomiką, kuri jau patyrė 100 mlrd.

Tam įtakos turi ir sankcijos Rusijai. Tai pakenks Rusijos, taip pat ir Vakarų ekonomikai. Tačiau bet kokios laisvojo pasaulio žmonių patiriamos išlaidos yra menkos, palyginti su ukrainiečių kančiomis. Vakarai turi vengti patekti į normalios padėties grįžimo spąstus, kai tik atsiranda pirmieji paliaubų ar politinio susitarimo ženklai. Karo poveikis bus ilgas.

Antra, Ukrainos žmonių drąsa ginant savo tėvynę turėtų įkvėpti liberalios demokratijos šalininkus. Daugiau nei dešimtmetį demokratija buvo laikoma „apgulta“ ir „nuosmukiu“, tačiau ji pasirodė esanti atspari nelaimės Ukrainoje metu.

Zelenskis, komikas, išrinktasis prezidentas, pasirodė esąs įkvepiantis lyderis. Vakarų demokratijos taip pat parodė precedento neturinčią vienybę reaguodamos į Rusijos agresiją. Tačiau, jei užklups nuovargis arba sumažės dėmesio koncentracija, o Ukraina galiausiai stengsis apsiginti pati, nukentės ir demokratija bei laisvė. Pasekmės apims ir Ukrainos sienas.

Trečia, NATO turi prisitaikyti. Iki Rusijos invazijos pakako riboto atgrasymo NATO rytiniame flange. Tačiau V. Putinas gerokai padidino toleranciją rizikai, ir niekas nežino naujos ribos. Kaip perspėja ukrainiečiai, garantijų, kad kitą kartą jis gali neišbandyti NATO šalių, nėra.

Istorija gali mus pamokyti. Baltijos šalys šiandien panašios į Vakarų Berlyną Šaltojo karo laikais. Įsikūrusi šalia panašiai kariaujančios Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ji tapo demokratine sala, apsupta agresorių.

Atgrasymas turėtų virsti daug labiau gynybine poza, panašia į sąjungininkų buvimą Vakarų Vokietijoje Šaltojo karo metu. Dabartinis sąjungininkų pajėgų lygis – apie 10 000 Baltijos šalyse kartu – yra nepakankamas. Šaltojo karo įkarštyje JAV turėjo 20 kartų daugiau karių nei Vakarų Vokietija.

Be to, padėtis Ukrainoje parodė, kad reikia tinkamos oro gynybos. Tačiau Baltijos šalys šiuo atžvilgiu yra silpnos. Neseniai Lenkijoje buvo dislokuotos dvi JAV raketų „Patriot“ baterijos; Baltijos šalių lyderiai jau daugelį metų ragina nuolat dislokuoti „Patriot“ baterijas.

Atgrasymas ir stiprios gynybinės pozos yra patogesnės ir ekonomiškesnės galimybės nei spręsti bet kokią hibridinę provokaciją. Neabejotinai sutiks ir Baltijos šalių žmonės, dešimtmečius laukę sąjungininkų atvykimo.

Linas Koggala yra Rytų Europos studijų centro, Vilniuje esančios ekspertų grupės, direktorius. © 2022 Chicago Tribune. Platina turinio agentūra „Tribune“.