Ani |
atnaujinta: 2022 m. kovo 25 d. 22:58 IST

Taipėjus [Taiwan]kovo 25 d. (ANI): Taivano sąjungininkai, nepaisydami Kinijos spaudimo, nebijo investuoti Taipėjuje, o pirmieji Taivano prekybos keršto už Kinijos ekonominį spaudimą kadrai pasirodė sumaišyti su lietuvišku romu.
Siekdama skatinti 20 400 romo butelių, nukreiptų į Taivaną, naudojimą, Taivano nacionalinė plėtros valdyba neseniai paskelbė „tamsių ir audringų“ kokteilių, prancūziško skrebučio ir kepsnio bei kitų maisto produktų receptus, teigiama Europos ataskaitoje. laikai.
Nors Taivano žingsnis skatina gyventojus išbandyti naujus kokteilius ir receptus, panašu, kad tai daugiausia rizikos valdymo būdas draugams ir tarptautinės prekybos partneriams.
Romas kartu su kitais elementais į Kiniją turėjo būti siunčiamas iš Lietuvos, kol neprasidėjo diplomatiniai sunkumai. Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 metų rugpjūtį, kai Lietuvos pareigūnai paskelbė apie Taivano atstovybės – de facto ambasados ​​Vilniuje – įkūrimą.
Provincijoms, kaip ir prie lietuviško romo, Kinijos ekonominė politika nėra svetima. Kaip rašo „European Times“, reaguojant į įvairius kitų šalių įžeidimus, ekonominis spaudimas, ypač prekybos boikotas, buvo panaudotas kaip sankcijos.

Reaguodama į ministro pirmininko Scotto Morrisono prašymą atlikti tarptautinį SARS-CoV-2 viruso kilmės tyrimą, Kinija 2020 metų pabaigoje įvedė Australijos vynų muitus iki 218 proc.
2011 metais disidentui Liu Xiaobo suteikta Nobelio taikos premija uždraudė Norvegijos lašišų importą. 2016 metais Kinija padidino mokesčius Mongolijos išteklių importui, reaguodama į Dalai Lamos vizitą šalyje. 2017 metais Kinija reagavo į Pietų Korėjos JAV pagamintos priešraketinės gynybos sistemos statybą boikotuodama Korėjos kultūros reikmenis ir parduotuves, pranešė „European Times“.
Atsižvelgdami į tokius atvejus, Vakarų politikai pasiūlė prekybos aljansų sistemą, kad sušvelnintų ekonominės prievartos padarinius. Nors Lietuva, Australija ir kitos šalys siekia išimčių iš PPO, PPO ginčų sprendimo procedūros gali užsitęsti, todėl mažesnėms valstybėms gali atsirasti trumpalaikių nuostolių.
Dėl to „NATO už prekybą“ strategiją rekomendavo akademikai. Šalys bendrai dirbs pagal šį metodą ne tik PPO ginčų sprendimo procedūroje, bet ir už jos ribų, kad reaguotų į prekybos prievartą arba sumažintų ekonominę riziką mažoms valstybėms, tiesiogiai pirkdamos boikotuojamus produktus.
Prancūzija neseniai pasiūlė panašią politiką ES lygiu, kad apsaugotų valstybes nares nuo užsienio šalių. Leisdama Europos Komisijai taikyti sankcijas valstybėms, kurios nėra narės, su daugumos pritarimu, ES sumažins kliūtis kolektyviniams veiksmams.
Ši rizika gali būti sumažinta, jei bus sukurta prekybos aljansų sistema, o šalys bus labiau linkusios smerkti prekybos agresorus, rašo „European Times“. (Ani)