Praėjus dvejiems metams po to, kai Taivanas atidarė atstovybę Lietuvoje, abiejų pusių pareigūnai pabrėžia pažangą dvišaliuose santykiuose, o analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad Lietuvos vidaus politinė pertvarka gali turėti įtakos gilesniam įsitraukimui.

„Po dvejų metų bendravimo su Taivanu turime tam tikrų konkrečių susitarimų su Taivano įmonėmis ir organizacijomis, ypač puslaidininkių srityje, tačiau nereikėtų pamiršti rizikos, kad dėl vidaus politikos gali pasikeisti dabartiniai Lietuvos santykiai su Taivanu ir Kinija. “ – „Amerikos balsui“ telefonu „Transformacijos“ sakė Vilniaus tarptautinio universiteto ryšių profesorius Thomas Janeliūnas.

Jis teigė, kad nors dvišalių santykių pažanga daugiausia buvo nukreipta į ekonominių ir prekybos mainų gilinimą, bendrą tendenciją palaiko dabartinės Lietuvos valdžios siekis plėsti bendradarbiavimą su demokratinėmis valstybėmis.

„Prieš 2020 m. vyksiančius parlamento rinkimus dabartinė vyriausybė paskelbė, kad nori stiprinti santykius su demokratinėmis valstybėmis visame pasaulyje, taip pat plėsti santykius su Taivanu“, – sakė jis. „Tai taip pat apėmė kai kurias ekonomines perspektyvas ir bendradarbiavimą technologijų srityje.

Per pastaruosius dvejus metus Taivanas ir Lietuva atidarė prekybos biurus dviejose sostinėse Taipėjuje ir Vilniuje, o prekyba tarp dviejų šalių nuo 2021 m. iki 2022 m. išaugo 50 proc. Viena pirmaujančių Lietuvos technologijų įmonių „Teltonika“ pasirašė susitarimą su Taivano pramonės korporacija. Technologijų tyrimų institutas, vyriausybės finansuojamas institutas, padėtų jam 2027 m. pradėti vidaus puslaidininkių gamybą naudojant Taivano technologijas.

Be to, Lietuvos įmonės, dirbančios specializuotų lazerių technologijų srityje, susitarė bendradarbiauti su tyrimų institutu, kad Pietų Taivane įkurtų itin greitų lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centrą, orientuotą į medicinos ir pramonės pritaikymą.

„Iki šiol bendradarbiavimas buvo vaisingas ir atnešė abiem pusėms tam tikros sėkmės ir ekonominės naudos“, – interviu „Amerikos balsui“ Vilniuje sakė Lietuvos ūkio viceministras Karolis Žemaitis. „Mes orientuojamės į sektorius, turinčius didelę pridėtinę vertę, todėl mūsų pagrindinis dėmesys skiriamas pažangioms technologijoms. Tai labai lygiaverčiai dvišaliai mainai ir bendradarbiavimas, kuriame abi pusės mato tam tikrus vaisius ir rezultatus.

Be ekonominių ryšių gilinimo, Taivanas ir Lietuva taip pat padidino dvišalius mainus delegacijų vizitais ir susitarimais plėsti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir žemės ūkis.

„Bendradarbiavimas grindžiamas vertybėmis“, – interviu „Amerikos balsui“ Vilniuje sakė Taivano atstovas Lietuvai Ericas Huangas. „Pavyzdžiui, nuo tada [semiconductors are] Nemanau, kad tokioje jautrioje srityje pavyks įgyvendinti bendradarbiavimą be politinio pasitikėjimo. „Tai daugiasluoksnis, vertybėmis pagrįstas bendradarbiavimas.

Europos lygmeniu vienas teigiamas pokytis, susijęs su Lietuvos pastangomis gilinti santykius su Taivanu, yra ES planas priimti kovos su prievarta priemonę – mechanizmą, kuris padėtų ES susidoroti su šalimis, kurios bando priversti keisti ES politiką ribodamos prekybą. . Europos Parlamentas planui pritarė spalį, Kinijai ėmus ekonominį atsaką Lietuvai dėl Taivano atstovybės atidarymo.

Estijai pareiškus susidomėjimą leisti Taivanui atidaryti atstovybę Taline anksčiau šį mėnesį, kai kurie analitikai teigia, kad tai, kaip Kinija reaguos į Estijos sprendimą, patikrins ES kovos su prievarta priemonių, leidžiančių Briuseliui ryžtingai reaguoti į išorinę prievartą, efektyvumą.

„Turėtume stebėti, ar Kinija į Estijos klausimą reaguos agresyviai“, – „Amerikos balsui“ telefonu sakė ES ir Taivano santykių analitikas Marcinas Jerzewskis iš Europos saugumo politikos vertybių centro. „ES atsakas bus galutinis išbandymas, ar tvarūs pokyčiai, kuriuos matėme Lietuvos atveju.

Nepaisant teigiamo kai kurių Lietuvos ir Taivano pareigūnų požiūrio į dvišalių santykių būklę, išlieka tam tikrų abejonių dėl santykių su Taivanu gilinimo perspektyvų ir naudos Lietuvos vyriausybėje.

Prezidento Gitano Naušėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skysgireti rugsėjį Lietuvos nacionalinei televizijai ir radijui sakė, kad didelės investicijos, kurias žadėjo Taivanas atidarant atstovybę Vilniuje, nepasitvirtino tokio masto, kokio Lietuva tikėjosi.

Kai kurie analitikai mano, kad Taivanas „nelabai gerai atliko savo investicijų pažadus“. „Noras investuoti Lietuvoje yra daug didesnis, tačiau vienintelis didelis sandoris, kuris iki šiol buvo pasiektas, yra sandoris su „Tiltonica“, – „Amerikos balsui“ sakė Jerževskis. „Taivanas turi tinkamai valdyti lūkesčius.

Be vidinių abejonių dėl santykių su Taivanu ekonominės naudos, kai kurie analitikai pabrėžia riziką, kad dvišalių Taivano ir Lietuvos santykių pažanga sustos dėl galimų režimo pokyčių Lietuvoje.

„Jei pažiūrėtume į apklausas, dabartinei vyriausybei tikrai nesiseka, o socialdemokratai ir Lietuvos žemdirbiai ir žalieji tapo pageidaujamomis partijomis 2024 metų gegužę numatytuose prezidento rinkimuose“, – „Amerikos balsui“ sakė Jerževskis. „Tai dvi partijos, kurios labiausiai neryžtingai gilino santykius su Taivanu.

Janeliūnas sakė, kad nors kai kurie opozicinės partijos nariai paskelbė, kad svarstytų apie dabartinės Lietuvos santykių su Kinija ir Taivanu krypties keitimą, jis mano, kad laimėjus kitų metų prezidento rinkimus vargu ar jie imsis radikalių pokyčių Vilniaus santykiuose su Taipjumi. .

„Nemanau, kad jie imsis radikalaus žingsnio, pavyzdžiui, pakeis Taivano atstovybės pavadinimą, nes tokio žingsnio politinės išlaidos būtų per didelės“, – „Amerikos balsui“ sakė jis. „Kai esi opozicijoje, gali būti drąsus, bet kai esi pareigas, turi apskaičiuoti visokias pasekmes.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvos ir Kinijos pareigūnai kalba apie galimą diplomatinių santykių normalizavimą po to, kai 2021 metais Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Vilniumi, atidarius Taivano atstovybę Lietuvoje.

Nors kai kurie stebėtojai tokį Lietuvos žingsnį vertina kaip vyriausybės atsaką į vidaus politinį spaudimą, J. Jerzewskis teigė, kad Kinija gali padaryti Lietuvos santykių su Taivanu atkūrimą sąlyga norint normalizuoti diplomatinius santykius tarp abiejų pusių. „Kinija gali pasakyti, kad nenorės atkurti visiškų diplomatinių santykių su Lietuva, jei nebus pakeistas Taivano atstovybės pavadinimas“, – „Amerikos balsui“ sakė jis.