Ypač svarbus buvo šią savaitę Lietuvoje vykęs oficialus Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo su žmona, pirmąja viceprezidente Mehriban Aliyeva, vizitas.

Visų pirma, reikia pažymėti, kad pastarojo meto geopolitiniai procesai pradėjo duoti didelį postūmį Azerbaidžano ir Europos, Balkanų ir Baltijos šalių santykiams. Labai svarbu pripažinti ir priimti Azerbaidžaną kaip labai patikimą Europos šalių partnerį.

Azerbaidžano prezidento vizitas Lietuvoje yra dalis teigiamų santykių ir didelių pasiekimų per pastarąjį Azerbaidžano ekonominės plėtros dešimtmetį.

Be to, Azerbaidžano santykiai su Europos ir Baltijos šalimis turi daug svarbių aspektų. Vienas iš jų – auganti Azerbaidžano įtaka regione ir jo paramos rato plėtimas. Tuo tarpu Azerbaidžanas tikisi ir pasitiki savo Europos partneriais, kad jie normalizuos Azerbaidžano ir Armėnijos santykius ir atkurs regione taiką, kuri yra gyvybiškai svarbi dabartinei geopolitinei situacijai ir Europai bei kitoms šalims. Negalima paneigti, kad Armėnija yra saugoma daugelio valstybių. Tačiau šiandien valstybės, norinčios būti su tokiu patikimu partneriu kaip Azerbaidžanas, sutinka su jo teisinga kova.

Taigi, oficialus Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo vizitas Lietuvoje taip pat yra šios pasitikėjimo ir draugystės dvasios dalis, pažymėtas daugybe svarbių susitikimų ir daugiašalių dokumentų pasirašymo.

Į Lietuvos oro uostą atvykus prezidentą Ilhamą Alijevą ir pirmąją ponią Mehriban Alijevą su oficialia ceremonija pirmiausia pasveikino Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Be to, Vilniuje, Prezidentūroje, buvo surengta oficiali Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo sutikimo ceremonija. Prezidento Ilhamo Alijevo garbei buvo surengtas paradas.

Po oficialios ceremonijos Prezidentą Ilhamą Alijevą ir pirmąją ponią Mehriban Alijevą priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentas Kitanas Nausėda su žmona Diana Nausdiene.

Taip pat Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas Vilniuje surengė riboto formato susitikimą su Lietuvos prezidentu Kitanu Nausėda. Vėliau Vilniuje vyko Azerbaidžano ir Lietuvos dokumentų pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvavo du Azerbaidžano ir Lietuvos vadovai bei atstovai.

Kaip minėta anksčiau, susitikime, kuriame dalyvavo abiejų šalių ministrai ir valstybių vadovai, buvo pasirašyti keli svarbūs dokumentai.

Vienas svarbiausių vizito momentų – Azerbaidžano ir Lietuvos verslo forumas, kuriame dalyvavo ir valstybių vadovai, Vilniuje. Ši susitikimo dalis taip pat pasižymėjo kai kuriais prezidentų kalbose akcentuotais punktais.

Kalbėdamas forume Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas palietė keletą klausimų, gyrė nuolatinę Lietuvos ir Azerbaidžano santykių plėtrą bei verslo galimybes energetikos sektoriuje.

“Su prezidentu Nausėda, manau, padėjome labai tvirtą bendradarbiavimo pagrindą ir užmezgėme labai rimtą politinį dialogą. Kaip jau sakiau, pernai gegužę susitikome Baku, šį sausį Davose, o dabar – Vilniuje. Taigi, tai tikrai parodo mūsų bendradarbiavimo dinamiškumą. Todėl verslo bendruomenėms laikas leistis į ilgą abipusiai naudingo bendradarbiavimo kelionę.“, – sakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, sakydamas kalbą Azerbaidžano ir Lietuvos verslo forumo atidarymo ceremonijoje Vilniuje.

Tuo palietė valstybės vadovė Pykinimas
Dėl žaliosios energijos potencialo tarp dviejų šalių. Pabrėždama vėjo energetikos perspektyvas Kaspijos ir Baltijos jūrose, Prezidentė pabrėžė investicijų galimybes šioje srityje.

“Šiandien su prezidente plačiai diskutavome apie galimas bendradarbiavimo sritis, kurias Prezidentė jau minėjo. Manau, kad čia yra daug potencialo, nes investuojant į atsinaujinančius energijos šaltinius einame ta pačia kryptimi.“, – sakė Prezidentė ir pridūrė, kad abiejų šalių galimybės yra didžiulės.

“Abi šalys turi didžiulį vėjo potencialą Baltijos ir Kaspijos jūrose. Abi šalys tai įtraukė į mūsų darbotvarkę. Mūsų atveju, nors dėl energetinio saugumo esame saugioje pusėje, vis tiek norime sutaupyti daugiau gamtinių dujų eksportui, o gamtą – vėją ir saulę – panaudoti elektrai gaminti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pernai liepą Europos Komisija ir Azerbaidžanas pasirašė susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos sektoriuje.Azerbaidžano prezidentas pažymėjo.

Be to, Azerbaidžano prezidentas per dvejus metus palietė Azerbaidžano gamtinių dujų tiekimą Europai.

“2021 metais į Europą tiekėme 8 mlrd. m3 gamtines dujas, šiemet – 12 mlrd. m3, o 2027 m. pasieks 20 mlrd. Manau, kad tai yra minimumas, nes potencialas yra čia. Gamtinių dujų vis daugiau gaminame iš esamų telkinių. Netrukus paskelbsime apie svarbią produkciją iš vieno didžiausių Kaspijos telkinių. O investicijos į atsinaujinantį kurą leis gamtines dujas kaupti eksportui.

Todėl Azerbaidžanas, kaip patikimas tiekėjas Europai, šiandien eksportuoja naftą, gamtines dujas ir elektrą. Planuojame eksportuoti vandenilį, įskaitant žaliąjį vandenilį. Visa tai yra bendros strateginės mūsų bendradarbiavimo su ES dalis, todėl esame dėkingi mūsų draugams ir partneriams lietuviams, kurie ir toliau remia Azerbaidžano pastangas ir glaudžius Europos Komisijos veiksmus.Prezidentas Ilhamas Alijevas tai pabrėžė kalbėdamas forume.

Savo kalboje forume Prezidentas Ilhamas Alijevas taip pat palietė abiejų šalių ateities ekonomines perspektyvas. Šalies vadovė pažymėjo, kad tvariam vystymuisi ir ekonominės priklausomybės panaikinimui visada reikia pasitelkti alternatyvas.

“Azerbaidžano ekonomika stabili, investicijos draugiškos ir paremtos gamtos ištekliais, tačiau tuo pačiu pagrindinis tikslas – diversifikacija. Ir manau, kad galime labai diversifikuoti savo ekonomiką ir sumažinti priklausomybę nuo energetikos sektorių. Tačiau energetikos sektorius ir toliau vaidins svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų energetinį saugumą ir Europos energetinį saugumą“, – sakė prezidentas.

Prezidentas Ilhamas Alijevas pabrėžė Azerbaidžano patikimumą užsienio investicijų požiūriu, pažymėdamas, kad šalies užsienio skolos yra mažesnės nei BVP, o Azerbaidžano ekonomika gali išlaikyti ekonominį stabilumą dėl tarptautinės prekybos pajamų pertekliaus.

“Turime labai mažą užsienio skolą – mažiau nei 10 % mūsų BVP. Turime stabilią nacionalinę valiutą ir esu tikras, kad ji išliks stabili, nes dėl tarptautinės prekybos apyvartos turime didelį perteklių.

O kietosios valiutos atsargos, kurias sukaupėme savo valstybiniame naftos fonde ir centrinio banko rezervuose, yra 10 kartų didesnės nei mūsų užsienio skola. Todėl mūsų ekonomikos stabilumas yra svarbus regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir investicinio klimato veiksnys, nes gero investicinio klimato nesukuria vien tik gera teisė. To neužtenka“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda savo kalboje sakė, kad Azerbaidžanas yra labai patikimas partneris ir Lietuva visada suinteresuota ieškoti įvairių verslo bendradarbiavimo galimybių, siekiant išnaudoti didžiulį Azerbaidžano ekonominį potencialą.

“Azerbaidžanas yra svarbus Lietuvos partneris ir esame suinteresuoti ieškoti abipusiai naudingų galimybių. Mes matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonominę galią, turinčią didžiulį energetinį potencialą ir siekius diversifikuotis.

Lietuvos verslininkus vilioja įvairūs Azerbaidžano ekonomikos sektoriai, tokie kaip informacinės technologijos, logistika, gamyba, pažangi maisto pramonė, atsinaujinanti energetika. Mes galime tai pateikti prie stalo“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.

Be to, prezidentės vizitas Lietuvoje vyko su išplėstiniu susitikimų diskusijų formatu.

Visų pirma Lietuvos prezidentas išreiškė dėkingumą už Azerbaidžano pasiekimus per pastaruosius dešimt metų.

Pokalbio metu buvo pabrėžta abiejų prezidentų abipusio vizito svarba. Šiuo atžvilgiu buvo pabrėžta Lietuvos prezidentės vizito Azerbaidžane ir šio vizito metu vykusių susitikimų svarba.

Jiedu aptarė dvišalius klausimus ir pabrėžė toliau plėsti ekonominius ir prekybinius santykius bei toliau didinti prekybos pajamas. Šiuo klausimu buvo aptartas bendradarbiavimas informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, atsinaujinančios energetikos, investicijų, transporto ir kituose sektoriuose.

Pokalbio metu buvo aptarti transporto reikalai, tarp jų ir Kaspijos ir Baltijos jūrų sujungimo projektai. Labai vertinama Lietuvos parama Azerbaidžano bendradarbiavimui su Europos Sąjunga ir NATO. Pabrėžtas aktyvus Lietuvos vaidmuo dvynių projektuose, įgyvendinamuose pagal Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Rytų partnerystės programą. Šalis taip pat pabrėžė trijų susitikimuose pasirašytų dokumentų svarbą.

Kartu paminėta abiejų šalių pasirašyto susitarimo dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje svarba. Daugiau nei 200 Azerbaidžano studentų, studijuojančių Lietuvoje, bendradarbiavimo tarp abiejų šalių švietimo įstaigų buvimas buvo įvertintas kaip teigiamas veiksnys tolesniam bendradarbiavimo plėtrai šioje srityje, aptartas šalių.

Susitikime taip pat pasikeista dvišalėmis nuomonėmis apie bendradarbiavimą baudžiamojo persekiojimo srityje. Pabrėžta dokumentų pasirašymo tarp abiejų šalių atitinkamų prokuratūrų svarba.

Susitikime buvo įvertinta, kad azerbaidžaniečių bendruomenė Lietuvoje prisidėjo prie šalies vystymosi ir yra lojalūs šios šalies piliečiai.

Susitikimo metu abu lyderiai pasikeitė nuomonėmis apie dvišalius santykius bei Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimą.

Prezidentas Ilhamas Alijevas informavo Lietuvos kolegą apie Azerbaidžano požiūrį į Armėnijos ir Azerbaidžano derybas bei saugumo užtikrinimą Pietų Kaukaze.

—

sekite mus Tviteryje @AzerNewsAz