„Covtech“ pastaruosius kelerius metus didėja ir nurodo, kad pradedantieji verslai ir MVĮ naudojasi besiformuojančiomis technologijomis sprendžiant viešojo sektoriaus iššūkius. Tačiau „Kovtech“ paleisties idėja kai kuriems vis dar yra nauja.

Viešųjų pirkimų ir darbo viešajame sektoriuje būdai dažnai pritaikomi didelėms įsteigtoms įmonėms, kurios gali prisitaikyti prie lėto augimo proceso. Tačiau situacija greitai keičiasi.

Pradedančiosios įmonės kuria naujus sprendimus, kaip padidinti piliečių įsitraukimą, nustatyti mokesčių sukčiavimo atvejus, susijusius su atliekų tvarkymu, arba teikti vyriausybėms geresnius duomenis, kad jie pateiktų efektyviausias kasdienio darbo priemones.

Vyriausybės, akceleratoriai ir investuotojai visame pasaulyje sutelkia dėmesį į „Covtech“ potencialą tiek startuolių, tiek MVĮ ekonomikos augimo ir gebėjimo prisitaikyti prie XXI amžiaus piliečių poreikių srityje.

Lietuva siekia vadovauti pasauliniam „Kovtech“ judėjimui

Nors Lietuvos pasirodymas „Kovtech“ sektoriuje buvo žemas, tai panašu į startuolių sėkmę Jis bus, Bendravimas Ir Mindletiškas Ji teigia turinti bendrą tikslą ir potencialą tapti inovacijų centru su viešaisiais klientais.

„Smart City Solution Trophy“, skirtas realaus laiko viešojo transporto žemėlapiui, dabar yra pagrindinė bazė ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Indonezijoje ir Šveicarijoje. PadalintaPagrindinė „Financial Times“ startuolių svetainė pasirinko trofėjų kaip vieną iš pagrindinių startuolių, kuriuos reikia stebėti 2020 m.

Interactio – išmanųjį vertimo sprendimą – pasirašė tokie klientai kaip Europos Komisija, kurio tikslas – sumažinti jų biurokratinį dydį. Tuo tarpu „Mindletic“ laimėjo keletą pasaulinių turnyrų, įskaitant „Hack the Crisis Hackathon“ ir „Global Hack“, kurie liko antri. Jis orientuotas į psichinę gerovę darbo vietoje.

Nepaisant šių pasisekimų, vis dar išlieka daug struktūrinių problemų, lėtinančių inovacijas viešajame sektoriuje ir sulėtinusių startuolių augimą šiame sektoriuje.

Visame pasaulyje naujovių kultūra ar skaitmeninių įgūdžių trūkumas dažnai trukdo viešojo sektoriaus vadovams ieškoti sprendimų už jos ribų. Nors yra daug naujų būdų pirkti naujoves, bendra pirkimo praktika, nustatyta, kai rekomenduojamas didelės rizikos novatoriškas pirkinys, dažnai nurodo dydį.

Tačiau 2019 m. Lietuvos vyriausybė priėmė strateginį sprendimą būti „Kovtech“ naujovių priešakyje, kurio tikslas buvo atspindėti šalies „fintech“ sektoriaus plėtros sėkmę. „Covtech“ laboratorija Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas viešojo sektoriaus atvėrimui naujoviškoms idėjoms.

Komanda Mokslo, inovacijų ir technologijos institutas Dabar jis veikia kaip ryšys tarp vyriausybės iššūkių ir pradedančiųjų ar kitų novatoriškų įmonių. Gruodis baigiasi jo gyvavimo pabaiga ir antroji „Covtech Challenge“ serijos karta – spartesnė skaitmeninių sprendimų, susijusių su socialiniais iššūkiais, kūrimas PSU ir organizacijoms.

Nors vis dar yra daug struktūrinių problemų, „Kovtech Solutions“ atėjimas rodo teigiamas tendencijas. Šiuo metu „Accelerator“ kuriami naujoviški „Covtech“ sprendimai, kurie tikisi atspindėti „Trophy“, „Interactio“ ir kitų pasaulinių startuolių sėkmę.

Oksilabai, Dukterinė įmonė Dezonet („Sifted select another startup“) dabar kuria AI sprendimą, kad automatizuotų neteisėto turinio aptikimą internete. Tokie įrankiai kaip šie gali būti naudojami siekiant užtikrinti, kad reguliavimo institucijos ir teisėsauga aptiktų daugiau kenksmingo turinio, o pavojingos svetainės būtų uždarytos daug greičiau ir efektyviau nei šiuo metu.

Kiti startuoliai daugiausia dėmesio skiria didžiųjų duomenų gebėjimui priimti teisingus sprendimus gerinant sveikatos būklę mokyklose. Vienas iš jų yra žaliasis čiobreliai, kuris kuria pirmąją Lietuvoje sumanią visuomenės sveikatos stebėjimo sistemą mokykloms šalies sostinėje Vilniuje.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Škotijos startuolis ir „Covtech Accelerator“ gamintojas „VistalWorks“ kuria įrankį pavojingiems produktams aptikti internete parduodamuose produktuose. Ji jau sukūrė programinę įrangą, skirtą neteisėtiems ir padirbiniams, parduodamiems internete, bendradarbiaujant su Škotijos ir Estijos vyriausybėmis, ir dabar Valstybinė Lietuvos vartotojų apsaugos komisija (VVDAT) išplėsti sprendimą.

Vienas žingsnis Europos žaislų pramonės (TIE) tyrimas Nuo praėjusių metų birželio 97 proc. Žaislų, įsigytų populiariausiose internetinėse rinkose, neatitiko ES žaislų apsaugos taisyklių, todėl reguliavimo institucijoms tokie sprendimai yra neįkainojami.

Sunkus, bet vaisingas būdas

Nors iš viso iki šiol „Kovtech Challenge“ serijos sukurtų dešimties sprendimų nėra daug, mažai rinkai, tokiai kaip Lietuva, tai yra didelis pirmas žingsnis griaunant startuolio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo kliūtis ir stereotipus.

2021 metų kovą D.C.Buvo pradėta daugiau naujų iššūkių Ir ieško užuomazgų su savo sprendimais. Pamažu viešąjį sektorių Lietuvoje užplūsta naujovių banga.

Didėjant piliečių poreikiui ir sparčiai skaitmenizuojant epidemiją, „Kovtech“ sprendimai reikalingi kaip geresnių viešųjų paslaugų šaltinis ir ekonominės galimybės verslui. „Kovtech Lab“ įtraukia Lietuvą į pasaulinį „Kovtech“ žemėlapį ir spartina viešosios nuomonės sklaidą.

Naujoji Lietuvos prekės ženklo strategija „Co-Create“ yra puiki vieta stabilizuoti „Covtech“ ir kurti naujoviškus sprendimus kaip strateginį Lietuvos tikslą. Tačiau norint, kad „Kovtech“ ekosistema klestėtų, darbas toli gražu nebaigtas.

Lietuvos viešasis sektorius, kaip ir daugelis kitų šalių, turi išplėsti savo skaitmenines galimybes, išbandyti naujoviškus viešųjų pirkimų metodus ir skirti biudžetus konstruktyviems sudėtingų technologinių problemų sprendimams ieškoti.

Tik tada „Covtech“ startuoliai galės dirbti su įvairiomis viešojo sektoriaus įmonėmis ir rasti galimybių tose srityse, kur reikalingas išties novatoriškas ir verslus mąstysena.