Iliustracija: Liu Rui / „Global Times“.

Po to, kai Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa griežtai metė iššūkį pagrindiniam Kinijos susidomėjimui Taivano klausimu, Slovėnijos verslo grupės pareiškė, kad šis žingsnis jau paveikė šalies verslo aplinką, nes Kinijos partneriai sustabdė investicijas Slovėnijoje.

Slovėnijos ir Kinijos verslo taryba teigė, kad „Slovėnijos įmonės Kinijos rinkoje susidūrė su Kinijos partnerių atsaku, kai kurios iš jų nutraukė sutartis ir pasitraukė iš sutartų investicijų“, – pranešė Slovėnijos spaudos agentūra.

Tai nenuostabu, nes kapitalas visada buvo jautrus neapibrėžtumui ir rizikai, ir yra sveikas protas, kad abipusė pagarba vienas kito esminiams nacionaliniams interesams yra šalių ekonominių ir prekybos mainų prielaida.

Sausio 17 d. interviu vienai Indijos žiniasklaidai Jansa aiškiai to neturėjo omenyje, nes viešai ginčijo vienos Kinijos principą ir paminėjo Taivano salą kaip „demokratinę šalį“.

Prieš interviu Jansa išreiškė palaikymą Lietuvai, kuri torpedavo jos santykius su Kinija, neteisingai leisdama Lietuvoje steigti vadinamąją „Taivano atstovybę“, pažeisdama vienos Kinijos principą.

Akivaizdu, kad Lietuva parodė labai blogą pavyzdį, mesdama iššūkį Kinijai ir kinams, pažeisdama vienos Kinijos principą – kuris yra diplomatinių ryšių su Kinija užmezgimo pagrindas.

Ataskaita parodė, kad beveik du trečdaliai apklaustų Lietuvos respondentų nepritaria ydingai savo vyriausybės Kinijos politikai, o tik 13 proc. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad „biuro pavadinimo“ leidimas buvo klaida, o Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomenas teigė, kad ministerija tikisi nedidelių nuostolių Lietuvos verslui dėl biuro patvirtinimo, o tai buvo neteisinga.

Naujausias „Reuters“ pranešimas trečiadienį atskleidė, kad Lietuvos pareigūnai svarsto, ar prašyti Taivano salos valdžios pakeisti biuro pavadinimą, siekiant atšildyti atšalusius santykius su žemynine Kinija.

Slovėnija turėjo pasimokyti iš Lietuvos. Pastaruoju metu Liublianos pareigūnai ir politikai suskubo aiškinti, kad Jansos pasisakymai atspindi tik personalo nuomonę, o tauta pasisako už vienos Kinijos principą, siekdama užgesinti gaisrą, kol dar nevėlu.

Kinijos investuotojai pajuto pavojingo signalo kvapą, todėl Slovėnijos verslas ir visuomenė greičiausiai patirs daugiau skausmo, jei Liubliana nesugebės laiku grąžinti politikos į teisingą kelią. Bet koks žingsnis, pažeidžiantis vienos Kinijos principą ir pažeidžiantis pagrindinius Kinijos interesus, atsilieps. Slovėnija turi greitai ištaisyti savo veiksmą.

Tiesą sakant, Kinija ir Slovėnija pastaraisiais metais iš esmės palaikė gerus santykius. 2017 m. abi šalys pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo pažymėjo oficialų Slovėnijos dalyvavimą Kinijos pasiūlytoje Juostos ir kelio iniciatyvoje (BRI). Jųdviejų bendradarbiavimas apima nuo lengvųjų lėktuvų gamybos, infrastruktūros iki interneto pramonės.

Kinija šiuo metu yra didžiausia Slovėnijos prekybos partnerė už ES bloko ribų. 2021 m. dvišalė prekyba tarp Kinijos ir Slovėnijos siekė 38,75 mlrd. juanių (6,13 mlrd. USD), ty 41,3 proc. daugiau nei per metus. Be to, iki 2020 m. birželio pabaigos Kinija į Vidurio ir Rytų Europos šalis investavo daugiau nei 3 mlrd. USD, o netiesiogiai – daugiau nei 12 mlrd.

Negalima paneigti, kad bendradarbiavimas tarp Kinijos ir kitų šalių susiduria su didesniais JAV ir jos sąjungininkų kliūčių lygiais. Tačiau taip pat yra daugybė bendradarbiavimo su Kinija pavyzdžių, kurie nuolat duoda naudos – nuo ​​darbo galimybių didinimo, mokesčių pajamų iki paprastų žmonių pragyvenimo gerinimo.

Vidurio ir Rytų Europos šalims, įskaitant Slovėniją, reikia didesnio tarpusavio ryšio ir stabilios vystymosi aplinkos, atitinkančios jų žmonių interesus. Toms šalims ir jų vadovybėms laikas gerai pagalvoti: negalima patekti į didžiulę Kinijos rinką ir investicijas, kenkiant Kinijos žmonių jausmams ir remiant Taivano atsiskyrimą nuo Kinijos.