Siuntimas iš sienos: Stebėti migrantų atstumimus Lietuvoje – naujoji Rytų Europa

Baltarusijos karininkas stebi žurnalistus ir jų kameras. Grąžina.

Bet žurnalistų buvimu nesidžiaugia ir Lietuvos pasieniečiai. Kai pasiekiame pasienio kelią, sargybiniai prašo išeiti. Mes sekame procesą iš toli, manydami, kad atstūmimai įvyks dabar.

Sargybiniai migrantus nuveža į savo sunkvežimius. Afganistanietė, kuri yra jauniausios mergaitės mama, parkrito ant žemės ir sako nebegalinti vaikščioti toliau.

Sargybiniai aptaria, ką daryti. Jie ruošiasi iškviesti moteriai greitąją pagalbą, bet nežino, ką daryti su likusia grupe.

– Ar tai reiškia, kad nepriimsime? Migrantai klausia mūsų, kurie vėl sėdi ant žemės. Niekas nežino, kas bus toliau.

Įsėdome į visureigį ir nežymėtą VSAT autobusą. Paprastai tai reiškia, kad migrantai bus gabenami pasienyje ir grąžinami atgal į Baltarusiją.

VSAT teigimu, jie sulaiko migrantus, tačiau tik paleidžia juos kitoje vietoje, kad suklaidintų kitoje pusėje esančius baltarusių pareigūnus. Taip daroma, kad nesikartotų tos pačios scenos kaip Lenkijoje. Ten žmonių grupės įstrigs tuščioje vietoje, kur abiejų pusių pareigūnai blokuos jiems praėjimą į Lenkiją, bet ir grįš į Baltarusiją.

Temperatūra nukrenta žemiau nulio. Pasieniečiai sprendžia, ar kūrenti laužą, ar leisti migrantams kaitintis transporto priemonėse. Jie sprendžia paskutinį variantą.

Migrantai įsėda į automobilį. Galiausiai pasieniečiai visiems pranešė, kad išvyksta pasitikti greitosios pagalbos.

VSAT automobiliuose imigrantų temperatūra pakyla. Tačiau lenkų aktyvistai, dirbantys su nelegaliais imigrantais, tikina, kad tai pavojinga, nes perkaistantys žmonės greitai labai nusilpsta.

Pasieniečiai migrantus nuveža pas greituosius. Žurnalistams neleidžiama keliauti kartu.

Tai paskutinis mūsų pokalbis su afganų šeimomis.

“Aš padariau [the border guards] Paaiškink kas tau bus? “
— Ne.
“ar tu bijai?”
– Ne, mes tiesiog pavargę.
„Kas bus, jei būsite grąžintas į Baltarusiją?
“Nežinau. Galime ten mirti.”
– Ar prašėte prieglobsčio?
– Ne, jie mūsų apie tai neklausė.

READ  Eli Broad (1933-2021) - „Artforum International“

Kitą rytą VSAT paskelbė, kad 11 iš 13 asmenų nakvojo pas pasieniečius. Penktadienį grupė prašys prieglobsčio Lietuvoje.

Pasieniečiai migrantus palydi į automobilius. Žurnalistų buvo paprašyta nebetęsti. Jurgos Bakaitės / LRT nuotr

Gauname tekstinį pranešimą. Ji sako „padėkite mums“. Vyras, prisistatęs nėščios moters vyru, sakė, kad jie buvo atskirti nuo likusios grupės ir išvežti atgal į Baltarusiją. Jie dalijasi savo GPS koordinatėmis, kurios patvirtina, kad yra kaimyninėje šalyje.

Afganistanietė apsimetė nėščia ir buvo išsiųsta atgal į Baltarusiją, – pasakojo pasieniečiai.

Jau kurį laiką sekėme poros buvimo vietą, kuri, regis, artėja prie Reygardo pasienio kontrolės punkto. Tada jų koordinatės dingsta – gali būti, kad išsikrovė telefono baterija. Niekada daugiau apie juos negirdėti.

Lietuvos grąžinimo politika leidžia migrantams prieglobsčio prašyti pasienio kontrolės punktuose. Tačiau nuo rugpjūčio pradžios, kai buvo priimta tvarka, prieglobsčio tokiu būdu nesiprašė nei vienas imigrantas. Pasienyje prašoma pateikti dokumentus, kurių dažnai neturi.

“[Migrants] Jų prašoma vykti į artimiausią veikiantį pasienio kontrolės punktą arba diplomatinę atstovybę. Šiuo metu veikia keturi pasienio kontrolės punktai [Lithuania’s] Pasienyje su Baltarusija, o bendras sienos ilgis – 678 kilometrai“, – sako Juda Jurjeviči, Instituto Human Rights Watch projektų vadovė.

Anot jos, nevyriausybinės organizacijos, sužinojusios apie pasienyje šąlančius ar badaujančius žmones, apie migrantus gali pranešti tik Baltarusijos Raudonajam kryžiui arba nukreipti į artimiausią pasienio kontrolės punktą.

„Tačiau dažnai atstumas iki artimiausio patikros punkto būna 50–60 kilometrų“, – sakė Jureviiūt. Dažnai žmonės nesugeba nukeliauti tokio atstumo pėsčiomis.

Pasieniečiai tik paviršutiniškai vertina sieną į Lietuvą kirtusių migrantų pažeidžiamumą. Aiškioji tvarka neleidžia nustatyti asmens neįgalumo ar ištirti galimų kankinimo požymių.

“Dabartinis įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties pažeidžiamais asmenimis laiko tik vienišus tėvus, o šeimas ne. Taigi priežastis gali būti ta, kad tėvai su vaikais kartais yra atstumiami”, – sako Gorevicte.

READ  Buvęs atstovas spaudai Madiganą pasirinko tryliktą gynėją po 50 metų namuose

„Svarbu paminėti, kad apie atstumtus asmenis informacijos neturime. Pavyzdžiui, nežinome, ar tarp jų yra nepilnamečių“, – priduria ji.

Pasak Jureviiūtės, nenuostabu, kad pasienyje sutikti migrantai prieglobsčio pasiprašė ne iš karto.

Lietuvos pasieniečiai migrantus veža į savo automobilius
Foto: Jurga Bakaitė / LRT

Užsieniečiai gali nesuprasti visų procedūrų arba žinoti, kad prieglobsčio reikia prašyti nedelsiant. Tai ypač aktualu, jei žmogus po ilgos kelionės yra išsekęs ar turi sveikatos problemų“, – sako Jureviiūtė.

„Jei yra požymių, kad kas nors gali norėti prašyti prieglobsčio vėliau, jis turėtų būti informuotas apie šią teisę ir atitinkamas procedūras jam suprantama kalba“, – priduria ji.

Vėliau VSAT informavo, kad mūsų sutikta migrantų grupė anksčiau bandė kirsti Lenkijos sieną ir buvo grąžinta atgal. Tada Baltarusijos pasieniečiai juos nuvežė prie Lietuvos sienos. Tokie scenarijai tampa vis dažnesni, teigia Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agni Pelutaito.

Lietuvos pasieniečiai padarė viską teisingai, vertindami situaciją dėl afganų imigrantų grupės, sako VSAT atstovas spaudai Grydrius Michotis.

Gydytojai juos visus patikrino. Nieko gyvybei pavojus nekilo LRT.lt.

Paklaustas apie atstumtąją porą, jis sakė, kad pasieniečiai dažnai susiduria su migrantais, kurie apsimeta sergančiais ar sužalotais arba meluoja apie savo amžių, apsimeta nepilnamečiais.

Mišučio teigimu, „jie neturi jokių dokumentų, todėl visada įvertiname jų pretenzijas ir priimame sprendimą“.

Šį tekstą parašė Naujoji Rytų Europos partnerystė Ir LRT anglų kalba.

Jorga Paquito žurnalistas su LRT.lt


Mieli skaitytojai – Naujoji Rytų Europa yra ne pelno siekiantis leidinys, leidžiamas internete ir spausdinant nuo 2011 m. Mūsų misija – formuoti diskusijas, skatinti supratimą ir stiprinti dialogą problemomis, su kuriomis susiduria šalys, kurios kažkada priklausė Sovietų Sąjungai arba buvo jos įtakoje. . Tačiau šią misiją galime įgyvendinti tik su savo aukotojų parama. Jei vertinate mūsų darbą, apsvarstykite galimybę paaukoti.

READ  „Elysium“ (4K UHD apžvalga)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *