SDE specialiu mokesčiu iš bankų nori surinkti beveik milijardą eurų | žinios

„Susiduriame su dviem problemomis vienu metu“, – savo laiške Reformų partijai ir „Eesti 200“ sakė Lanemetzas. „Viena vertus, euroboro normos kilimas lėmė precedento neturintį bankų pajamų iš palūkanų padidėjimą, o tai sumažino žmonių pirkimą. galia“. Įmonių galimybė investuoti ir plėstis, o tai stabdo ekonomikos augimą apskritai.

Kita vertus, tęsė jis, valstybės bendrojo biudžeto rengimo stadija, kai sunku laikytis biudžeto standartų, nes negalima apkarpyti, o pajamų šaltiniai neduoda pakankamai sprendimų.

„Atsižvelgdami į teisingesnę ekonominę aplinką ir sudėtingą biudžeto situaciją, mes, socialdemokratai, siūlome įvesti solidarumo mokestį didelėms Estijos bankų pajamoms iš palūkanų“, – rašė Lanemetsas.

„Mūsų pasiūlymas paremtas Lietuvoje vykdoma schema, kai iš einamųjų pajamų atimamos vidutinės paskutinių ketverių metų palūkanų pajamos. [income]Jis paaiškino, kad pusė gautos sumos apmokestinama taikant 60 proc.

„Läänemets“ šiuo specialiu mokesčiu planuoja papildyti šių metų biudžetą 384 mln. eurų, kitų metų biudžetą – 470 mln. eurų, o 2025 m. – 97 mln.

Nors apie žlugimą šiemet jis neužsiminė, SDE lyderio teigimu, „Swedbank“ turės sumokėti 216,4 mln. eurų, SEB – 113 mln. eurų, LHV – 56,5 mln., „Coop“ – 18,8 mln. eurų, o kitos finansinės institucijos kartu sudarė 65,9 mln. Mokesčiai kitais metais.

2025 metais „Swedbank“ turi sumokėti 44,4 mln. eurų, SEB – 23,2 mln. eurų, LHV – 11,6 mln. eurų, „Coop“ – 3,8 mln. eurų, o kitos finansų įstaigos – 13,5 mln.

Lanemetsas taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, Estija galėtų naudoti kitą modelį, o ne Lietuvos modelį, tačiau jam atrodo, kad Lietuvos modelis buvo sukurtas atsakingai visų dalyvaujančių šalių atžvilgiu, todėl yra geras modelis.

Šių metų gegužę Lietuvoje buvo įvestas mokestis bankams, apmokestinamas 60% banko grynųjų palūkanų pajamų, daugiau nei perpus viršijantis ketverių metų vidurkį. Latvija taip pat svarstė galimybę apmokestinti papildomą bankų pelną.

READ  Lietuva skiria 5,4 mln. USD, kad nusipirktų baisų droną Ukrainai

Klasė, blokada prieš banko mokestį

Premjerė ir reformų lyderė Kaja Kallas anksčiau komercinių bankų apmokestinimą apibūdino kaip populistinį.

„Manau, kad tai yra populizmas”, – sakė Callas. „Tai turi daug platesnių pasekmių, į kurias vyriausybė turi atsižvelgti. Nes bankai taip pat palaiko ekonomikos augimą.”

Ji pridūrė, kad dėl bankų taikomų papildomų mokesčių paskolos būstui ir kitos paskolos gali pabrangti.

„Eesti 200“ prezidentas Lori Husaras išsakė panašias nuomones, taip pat perspėdamas, kad nustačius daugiau mokesčių bankams pinigų skolinimas gali pabrangti ir galiausiai pakenkti ekonomikai.

„Bankams teikiamas pajamų mokestis jau buvo padidintas nuo 14% iki 18%, o tai reiškia, kad ateityje bankai bus apmokestinami didesniais mokesčiais“, – mažiau nei prieš mėnesį transliuotoje „Postimees“ internetinėje programoje sakė Husaras. „Nesu tikras, kad idėja apmokestinti bankus yra stebuklinga kulka, kuri padės surinkti daugiau pinigų arba išspręsti didžiausias mūsų problemas.

Kiekvienas toks mokestis taip pat padidina banko paslaugų kainą, pažymėjo jis, „o tai taip pat padidina paskolos kainą, o tai turi tiesioginės įtakos ekonomikai“.

EKRE, tinka centre

Iš Estijos opozicinių partijų tiek Centro partija, tiek konservatyvi Estijos liaudies partija pasisakė už bankų apmokestinimą.

EKRE vadovas Martinas Helmas anksčiau teigė, kad niekaip neįrodyta, kad bankų pelno apmokestinimas paveiktų žmonių būsto paskolų mokėjimus, nes šios išmokos ir taip jau kelis kartus išaugo.

„Nematau, kaip tai apsunkintų skolinimą ar pabrangintų paskolas“, – sakė Helme. – Tai nesąmonė.

Tuo tarpu Centro partijos lyderis Tanelis Kekas teigė, kad papildomi mokesčiai bankams yra skirti ne ką nors nubausti, o kurti teisingesnę ir solidaresnę visuomenę.

„Pavyzdžiui, 30% rekordinio didžiųjų bankų pelno užteks, kad galėtume atšaukti planuojamą PVM didinimą ir automobilių mokestį“, – pabrėžė M. Keckas.

READ  Politinių reformų aptarimas naujajame Kazachstane Lietuvoje

„Atsižvelgiant į ir taip spartų kainų kilimą ir jau pusantrų metų besitęsiantį ekonomikos nuosmukį, tai būtų teisingiau ir atsakingiau nei didinti mokesčius darbuotojams“, – pridūrė jis.

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *