Lietuvos vyriausybė priėmė daug svarbių sprendimų, turinčių įtakos vietos politinei raidai ir bendradarbiavimui su kitomis šalimis, pavyzdžiui, siekiant sparčiau prisijungti prie bendro Vakarų Europos elektros tinklo.

Skandalas savivaldybėse drebina valdžią

Daugelį Lietuvos savivaldybių politikų apėmusiam skandalui aštrėjant, jis gali peraugti į politinę krizę, todėl galimas vyriausybės atsistatydinimas, tačiau tai taip pat nereikš pirmalaikių visuotinių rinkimų, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, vadovaujantis ir valdančiajam konservatoriui. Tėvynės sąjunga – penktadienį, gegužės 19 d., pranešė Lietuvos krikščionys demokratai. Partija penktadienį sušaukia partijos prezidentūrą, kad, be kita ko, aptartų, ar vyriausybė turėtų atsistatydinti ir surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus. Tai įvyko po to, kai Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Georgita Zeugdenini ketvirtadienį, gegužės 18 d., pareiškė įteikusi atsistatydinimo laišką ministrei pirmininkei Ingridai Simoneto, kilus kompensacijų už šalies tarybos nariams skandalą. Populiarus televizijos žurnalistas Andrios Tapinas atskleidė vietos tarybos nariams plačiai paplitusią piktnaudžiavimą ištekliais.

Prezidentė sako duosianti parodymus VSD rinkimų patikrinimų Seimo komitete

Prezidentas Gitanas Nosoda ketvirtadienį, gegužės 18 d., pareiškė, kad sutiks duoti parodymus parlamento komitete, jei jis bus įsteigtas tirti, kaip šalies Valstybės saugumo departamentas tikrino jo komandą per prezidentinę kampaniją. Prezidentas teigia šiuo atveju nenorintis palikti neaiškumų ir kartoja, kad kandidatuodamas į prezidentus neprašė jokios ekspertizės iš Valstybės saugumo departamento. Tokią komisiją politikai svarstė sukurti reaguodami į naujas detales, pasirodžiusias vasarį pasirodžiusioje žurnalistų Dovido Pankerovo ir Piroto Davidonetti knygoje „Švilpikas ir prezidentas“. Ginčai vėl gali kilti dėl ketvirtadienio prokurorų sprendimo, kad prieš ketverius metus VSD Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovui Vytautui Bakui pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas apie VSD vadovybės veiksmus nebuvo tinkamai ištirtas. kad teisėsaugos institucijos savo tyrimo medžiagą perdavė semai. B.Backas pranešėjas susisiekė 2019 m. „Pranešėjas ir viršininkas“ VSD pareigūnas, nebedirbantis VSD, teigė, kad 2018 m. liepą gavo kelis dokumentus su daug pavardžių ir žodinį vadovybės nurodymą. direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patikrinti kandidato rinkimų komandą ir galimų rėmėjų sąrašą. Pasirodo, sąraše yra Nocidos ir jos bendraminčių šalininkų.

Prezidentas sako sieksiantis pakartotinių rinkimų

Visuomeniniam transliuotojui LRT sakė prezidentas Gitanas Nausėda Dinosas Timas Ketvirtadienį, gegužės 18 d., jis paskelbė, kad vėl sieks prezidento posto, jei 2024-aisiais prireiks „daugiau galimybių“. Jis taip pat patvirtino, kad apie savo sprendimą paskelbs šių metų pabaigoje. „Žinote, jei aš parašyčiau ant popieriaus, kodėl 2024 m. nekandidatavau į prezidentus, tai tikriausiai būtų labai ilgas popierius. Tačiau aš taip pat turiu didžiulę atsakomybę šaliai ir tikrai matau situaciją šalyje. Manau, kad mūsų tauta nusipelno daugiau pasirinkimų, todėl jei bus poreikis Kol neturėsiu daugiau galimybių, tęsiu savo misiją, bet šiandien to pasakyti negaliu“, – sakė Dinos Tima programos vadovas.

Seimas atsakinga už trėmimus laiko vietos komunistų partijai

Ketvirtadienį, gegužės 18 d., Seimas pripažino Lietuvos komunistų partiją atsakinga už sovietinius masinius žmonių trėmimus iš Lietuvos, akcentuodamas istorinius ryšius su šiuo metu Rusijos vykdomu genocidu Ukrainoje. Parlamentas rezoliucijai pritarė 97 nariams balsavus prieš, 1 – prieš ir 3 susilaikius. Dokumentą inicijavo grupė konservatorių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio deputatų. Dokumente teigiama, kad Lietuvos komunistų partija „atsakinga už Lietuvos gyventojų genocidą prilyginantį genocidą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimą ir trėmimą, kurį iš anksto suplanavo ir jos nurodymu sąmoningai vykdė okupantas“. . – slėginės konstrukcijos 1940-1963 m. “

Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas ant atskiro popieriaus lapo pasirašo partijų gynybos sutartį

Ketvirtadienį, gegužės 18 d., opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramonas Karbouskis pasirašė gynybos ir nacionalinio saugumo susitarimą, kurį maždaug prieš metus pasirašė kiti parlamentinės partijos lyderiai. Jo teigimu, taip siekiama parodyti, kad Lietuvoje esama sutarimo gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Tačiau susitarimą jis pasirašė ant atskiro popieriaus lapo, o ne kartu su kitų partijos lyderių parašais, nes to reikalavo profesinių sąjungų taryba. Tokiu žingsniu profesinių sąjungų sąjunga nori pabrėžti, kad „valdančiųjų politika vidaus reikaluose yra destruktyvi ir kenkia valstybės atsparumui išorės grėsmėms“. Sutartyse numatyta gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5% BVP ir palaipsniui didinti proporciją pagal krašto apsaugos sistemos poreikius. Be to, planuojama didinti naujokų skaičių, paspartinti kariuomenės rezervo formavimą, kad iki 2030 m. aktyviajame rezerve būtų iki 50 000 karių, stiprinti Šaulių sąjungą, mokyti piliečius priešintis. , sukurti kibernetines pajėgas kaip atskirą pajėgų rūšį armijoje ir pan. Naujoji sutartis galios iki 2030 m.

Lietuvos kurortų turizmas pasiekė priešpandeminį lygį

Turizmas Lietuvos kurortuose jau pasiekė priešpandeminį lygį ir atsigauna greičiau nei bet kur kitur šalyje, trečiadienį, gegužės 17 d., sakė Perštono meras, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Nigolo Dergencini. Tai įrodo kurortų svarbą Lietuvos ekonomikai, todėl šalis jiems, pasak pareigūno, turėtų skirti daugiau ekonomikos atkūrimo lėšų. Kurorto statusą Lietuvoje šiuo metu turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių vietovių statusą turi Anykščių, Trakų ir Zarasų miestai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palušės gyvenvietės bei Kauno gubernijos Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio miestai. Plungės krašto miestelis Plateliai tikisi gauti kurortinės vietovės statusą. Remiantis oficialia statistika, nakvynių skaičius Lietuvoje 2022 metais išaugo daugiau nei dvigubai nuo 2021 metų iki 2,17 mln., o vienos dienos kelionių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai iki 2,56 mln. Tačiau skaičiai vis dar yra mažesni nei 2019 m. prieš pandemiją – atitinkamai 2,9 mln. ir 3,3 mln.

Vyriausybė palaiko pakeitimus, kad pagreitintų sinchronizavimą

Trečiadienį, gegužės 17 d., Lietuvos Vyriausybė pritarė pataisoms, leidžiančioms Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti savo tinklą su Vakarų Europos elektros tinklais ir nustatyti teisines sąlygas efektyvesniam projekto įgyvendinimui. Pakeitimams dar turi pritarti Atstovų rūmai. Energetikos ministras Dainius Kreives sako, kad pakeitimai sukurs teisines prielaidas pasirengti anksčiau atjungti valstybinį tinklą nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos. Energetikos ministerijos teigimu, norint parengti Lietuvos sistemą prijungti ją prie Europos energetikos tinklų 2024 metais, turi būti įgyvendinami jos saugumo didinimo projektai ir tai bus sistemos stabilumo didinimo ir integracijos su ES vidaus rinka užtikrinimo projektai. Jis bus įgyvendintas vėliau. Pagal dabartinį pasiūlymą Lietuvos elektros sistema bus paruošta sinchronizuoti 2024 m., o ne dabartinis terminas – 2025 m.

Parlamento nariams gauti mobilizacijos mokymus

Trečiadienį, gegužės 17 d., Lietuvos įstatymų leidėjai Seime vyks pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos pratybos. Mokymus inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad pratybomis siekiama įvertinti, „kaip šalis atrodytų karo situacijoje ir kaip ši mobilizacija veiktų“. Deputatas teigė nežinantis, kiek įstatymų leidėjų dalyvaus mokymuose, ir pridūrė, kad šis renginys yra vienas iš žingsnių visapusiškų pilietinio pasipriešinimo mokymų link. Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Lietuva per pastaruosius 11 mėnesių nepatvirtino pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano, o pernai specialiuose mokymuose buvo 3 tūkst.

Respublikos Prezidentas pasirašo Bankų solidarumo įnašo įstatymą

Prezidentūra pirmadienį, gegužės 15 d., pranešė, kad prezidentas Gitanas Nosoda pasirašė įstatymą Laikinojo solidarumo bankininkystės įnašo įstatymą, kurį parlamentas priėmė praėjusį antradienį. Toks mokestis buvo pasiūlytas, nes šiais metais Lietuvos bankai turėtų uždirbti daugiau nei 1 mlrd. Pagal naująjį įstatymą mokestis sieks 60 procentų grynųjų palūkanų pajamų bankams, kurie daugiau nei 50 procentų viršija ketverių įprastų fiskalinių metų vidurkį. Tikimasi, kad šis mokestis valstybei atneš daugiau nei 400 milijonų eurų pajamų. Tada pinigai bus skirti gynybos infrastruktūrai, kariniam ir civiliniam transportui.