Praėjusią savaitę Lietuva ginklams skyrė papildomus 130 milijonų eurų, išduodama diplomatinę notą Rusijai po incidento su ambasada Maskvoje.

Ministerija siūlo nutraukti muitinių bendradarbiavimo sutartis su Rusija ir Baltarusija

Finansų ministerija penktadienį, rugpjūčio 16 d., pasiūlė nutraukti prieš beveik du dešimtmečius pasirašytas Lietuvos muitinių bendradarbiavimo sutartis su Rusija ir Baltarusija. Ministerija dėl to priėmė Vyriausybės nutarimus. Lietuvos muitinė nebendradarbiavo ir nesikeitė informacija su Rusijos ir Baltarusijos muitinėmis nuo tada, kai 2022 metų vasarį Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pranešė ministerija. Tačiau asmenys, prekiaujantys su Rusija ir Baltarusija, kaip įrodymą Lietuvos muitinei ir teismams pateikia šalių muitinės tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius jų prekybos teisėtumą ir tarptautinių sankcijų laikymąsi.

Už sankcijų pažeidimą Lietuvos įmonei skirta 1,27 mln

Iš Rusijos į Lietuvą anglį ir gumą importuojančiai bendrovei muitinė už tarptautinių sankcijų pažeidimą skyrė 1,27 mln. „Kauno apygardos muitinės įstaigos Ūkio įmonių inspekcijos padalinys sandorius su sankcijas taikančiomis įmonėmis ir jų teikiamų prekių gabenimą laiko pažeidžiančiais tarptautines sankcijas“, – ketvirtadienį, rugpjūčio 15 d., rašoma muitinės departamento pranešime spaudai. Agentūros generalinė prokurorė Nida Grunskienė neseniai sakė, kad šiuo metu vyksta daugiau nei 50 ikiteisminių tyrimų dėl bandymų pažeisti tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Lietuva siekia investuoti į Ukrainos gynybos sektorių

Lietuva svarsto galimybę investuoti į Ukrainos gynybos sektorių, galimomis investicijų sritimis – artilerijos sistemomis ir bepiločių orlaivių gamyba, ketvirtadienį, rugpjūčio 15 d., sakė gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tarp galimų investicijų sričių, anot ministro, yra artilerijos sistemų mokymas ir nepilotuojamų orlaivių gamyba, įskaitant jūrinių nepilotuojamų orlaivių gamybą.

Lietuvos „Civnity“ perka 10% Latvijos „Moby“ akcijų

Lietuvos pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Cvinity“ iš esamų akcininkų už neskelbiamą sumą įsigijo 9,99% Latvijos mobiliųjų mokėjimų bendrovės „Moby“ akcijų, rašoma „Cvinity“ pranešime spaudai trečiadienį, rugpjūčio 14 d. „Civinity“ yra viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse. „Civnity“ akcijų paketą įsigijo netiesiogiai per savo Latvijos kontroliuojančiąją bendrovę „Mobily SPV“. Liepos 19 d. „Civnity“ pranešė, kad išleido 5,7 mln.

Liberalų judėjimas po rinkimų žada dirbti tik su provakarietiškomis partijomis

Lietuvos liberalų sąjūdžio valdyba antradienį, rugpjūčio 13 d., nusprendė, kad su provakarietiškomis partijomis dirbs tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų. „Skirtingai nei kai kurių pagrindinių partijų požiūris į darbą su ekstremistais ir antisemitizmu, Liberalų sąjūdžio valdyba akcentavo būtinybę vykdyti brandžią nacionalinę politiką: išlaikyti aiškią, nuoseklią ir tvirtą poziciją užsienio reikalų, saugumo, saugumo klausimais. ir ekonomikos vystymąsi“, – teigiama partijos pranešime. Toks jų žingsnis yra reaguojant į Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Vilijos Radijaus komentarus per Žinių radiją, kad jo partija gali sudaryti valdančiąją koaliciją tiek su liberalais, tiek su prieštaringai vertinamu buvusiu parlamentaru Nemunu Žemičiu. nustatė, kad Žemaitaitis pažeidė konstituciją ir sulaužė priesaiką už antisemitinius pasisakymus.

Lietuvis žuvo per susišaudymą Lenkijoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį (rugpjūčio 13 d.) patvirtino, kad per susišaudymą Lenkijoje žuvo lietuvis. Lenkijos policija tiria įvykio aplinkybes, tačiau daugiau detalių nepateikė, pranešė ministerija. Kaip praneša Lenkijos žiniasklaida, prekybos centro „Vulka Kosovska“ komplekse esančiame bare įvyko susišaudymas tarp gaujų, o po incidento buvo sulaikyti šeši žmonės.

Konservatorių parlamentarui buvo atimtas įstatyminis imunitetas

Lietuvos parlamentaras Andreas Vyšniauskas iš valdančiosios konservatorių Tėvynės sąjungos antradienį (rugpjūčio 13 d.) pareiškė esąs nustebęs dėl jo, kaip tarybos nario, veiklos pietiniame Marijampolyje tyrimo laiku ir skubos. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo eidamas tarybos nario pareigas Marijambolyje. „Kas mane nustebino? Kaip sakė prokuroras, esu nustebęs dėl proceso: staiga byla buvo oficialiai atversta liepos 26 d., o Seimą ji pasiekia po keturių darbo dienų”, – žurnalistams sakė politikas, parlamentui panaikinus jo teisinę neliečiamybę su Lietuvos visuotiniais rinkimais spalio mėn.

Lietuva ginklams papildomai skiria 130 mln

Finansų ministerija pirmadienį, rugpjūčio 12 d., pasiūlė šiemet papildomai skirti 130 mln. eurų ginklų sistemoms įsigyti, o tai padėtų paspartinti kai kuriuos įsigijimus. Papildomas finansavimas iki 2024 metų padidins šalies išlaidas gynybai iki 3,2% BVP, nurodė ministerija. Finansų ministrės Gintarės Skaistės pasirašytame nutarimo projekte raginama skolintomis lėšomis paspartinti Krašto apsaugos ministerijos vykdomus bepiločių orlaivių, antidronų sistemų ir kitų ginklų pirkimus, atnaujinti esamas mobiliąsias oro gynybos sistemas ir įsigyti naujų.

Lietuva po ambasados ​​incidento Maskvoje išdavė Rusijai diplomatinę notą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį, rugpjūčio 12 d., išsiuntė diplomatinę notą Rusijai ir pavadino naujausią incidentą Maskvoje „išpuoliu“ po to, kai ant Lietuvos ambasados ​​sienos buvo nupiešti grafičiai. Keturi nežinomi kaukėti vyrai pirmadienį anksti apipurškė ambasados ​​įėjimą, pranešė ministerija. Prie pastato budėję Rusijos policijos pareigūnai į išpuolį nereagavo, policija buvo iškviesta per pusvalandį. Vilnius prašo paaiškinti, kodėl saugumo institucijos nesureagavo į šią ataką ir kokių priemonių bus imtasi, kad panašūs incidentai nepasikartotų ir ambasados ​​apsaugos pareigūnų aplaidus darbas.

Parlamentaras uždraus mokymą nelietuviškai profesinėse mokyklose

Pirmadienį, rugpjūčio 12 d., Seimo narys pasiūlė nuo spalio uždrausti valstybinėse ir savivaldybių profesinėse mokyklose dėstyti ne lietuvių kalbas. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė teigė, kad dėstymas kitomis kalbomis vyksta, jei dalyką dėsto ar kitai veiklai vadovauja užsieniečiai. Dargamadzė sako, kad pataisos aktualios tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams, norintiems tęsti mokslus profesinėse mokyklose. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pataisose trūksta aiškumo, ko profesinio mokymo įstaigose turėtų būti mokoma valstybine kalba – bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo programose. Ministerijos duomenimis, 2020-2021 metais Rusijoje profesinėse mokyklose mokėsi 126 mokiniai, o lenkų kalba – 53 mokiniai. 2023-2024 metais mokėsi atitinkamai 204 ir 89 studentai.

Sekite mus Facebook Ir X!