Savaitė Lietuvoje | Premjeras tyli apie Landsbergio gandus apie darbą ES, keletą sandorių su Rusija, Baltarusija

Praėjusią savaitę Lietuva piktinosi Rusijos jūrinės sienos pasikeitimais, norėdama bendro ES ir NATO atsako.

TVF misija pradeda darbą Lietuvoje

Penktadienį, gegužės 24 d., Lietuvoje darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo misija. „Borja Gracia“ vadovaujama misija Vilniuje veiks iki birželio 7 d., pranešė Lietuvos bankas. Po dviejų savaičių TVF ekspertai susitiks su Lietuvos banko vadovais, Finansų ministerijos ir kitų valdžios institucijų atstovais, privataus sektoriaus vadovais. „TVF ekspertai sužinos apie bendrą makroekonominę situaciją ir darbo rinkos tendencijas Lietuvoje. Susitikimuose su įmonių atstovais taip pat bus aptariama fiskalinė politika, struktūrinių reformų darbotvarkė ir finansų sektoriaus reguliavimas”, – teigiama centrinio banko pranešime.

Naujasis LCI Whip žada daugiau girdėti Lietuvos verslininkų balsą

Ketvirtadienį, gegužės 23 d., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovu antrai ketverių metų kadencijai perrinktas Vidmantas Janulevičius teigė norintis aktyviau atstovauti šalies pramonei. koridoriai. Europos Sąjungos. Janulevičius mano, kad būtina, kad Lietuvos verslininkų balsas būtų labiau girdimas Briuselyje, kad ES teisės aktai būtų palankesni vietos verslui. „Mums reikia didesnės įtakos Briuselyje, nes 80 procentų įstatymų ateina iš ten ir čia vyrauja. Taigi kol jie čia neatvyksta, nėra galimybės bendrauti, kalbėti ir ką nors keisti”, – žurnalistams sakė ir LKI prezidentas organizacijos nariai turėtų vis labiau pereiti nuo fizinių prekių gamybos į elektroninių paslaugų sektorių.

Premjeras nekomentavo V. Landsbergio darbo ES komisijoje perspektyvų

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį, gegužės 23 d., atsisakė komentuoti užsienio reikalų ministro, valdančiosios konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (HU-LCD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio galimybes tapti kitu Lietuvos eurokomisaru. Diskusijos bus per anksti, kol nebus žinomi birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Tačiau Šimonidė pažymėjo, kad Lietuva savo kandidatą į kitą komisiją siūlys dabartinio Seimo ir vyriausybės kadencijos metu. „Pirmiausia palaukime balsų iš pagrindinių apygardų, kaip sakoma“, – sakė jis žurnalistams, paklaustas, ar Vyriausybė siūlys G. Landsbergį Europos Komisijai.

READ  Šiame lietuviškame dvare jūsų laukia senovinių javų ir ladų talpykla

Lietuva nori bendro ES, NATO atsako į Rusijos planus keisti jūrų sienas

Vilnius siekia suderinto Europos Sąjungos ir NATO atsako į naujausius pranešimus, kad Rusija planuoja peržiūrėti savo jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, ketvirtadienį (gegužės 23 d.) sakė premjerė Ingrid Šimonide. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu dokumentu, Kremlius dalį Baltijos jūros į rytus nuo Suomijos įlankos ir prie Kaliningrado srities Baldysko ir Zelenogradsko miestų nori paskelbti savo vidiniais vandenimis. Dokumente teigiama, kad Kuršių nerijos sritis, Tarano kyšulys, teritorija į pietus nuo Tarano kyšulio ir Baltijos Nerija bus peržiūrimi išilgai sienos su Lietuva. Po šio pareiškimo Baltijos šalių ir Suomijos lyderiai pareiškė, kad bendradarbiauja ir renka informaciją, ir ragino nesileisti bereikalingos painiavos. Nors kai kurie susitarimai leidžia „vienokius ar kitokius pakeitimus“, Shimonide'as sakė, kad Kremliaus planai neaiškūs.

Lietuva 2025 metų pradžioje skelbs naują konkursą dėl antrojo vėjo jėgainių parko jūroje

Lietuva 2025 metų pradžioje planuoja pradėti naują konkursą dėl antrojo 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje, trečiadienį, gegužės 22 d., sakė energetikos ministras Dainius Krievis. Antrasis konkursas, kuriame laimėjusiam dalyviui buvo pasiūlytos valstybės paskatos, žlugo balandžio viduryje, kai tik vieną pasiūlymą pateikė Lietuvos valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis Group“ dukterinė įmonė „Ignitis Renewables“. Kad konkursas vyktų, prireikė mažiausiai dviejų pasiūlymų.

Lietuva planuoja nuolatinius įtvirtinimus Rusijos ir Baltarusijos pasienyje

Lietuva planuoja prie sienų su Rusija ir Baltarusija įkurti nuolatinius įtvirtinimus, kad būtų užkirstas kelias galimam priešiškų pajėgų judėjimui, trečiadienį, gegužės 22 d., žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Vasara arba ankstyvas ruduo. Lietuva taip pat planuoja panaudoti keliolika priešpriešinio mobilumo parkų, kurie bus užpildyti iki vasaros pabaigos, kad prireikus būtų įrengti papildomi įtvirtinimai. Kasčiūnas žada iki birželio pabaigos pateikti „kontrmobilumo planą“, kuriame bus daugiau informacijos apie kontrmobilumo parkus, kontrmobilumo priemones ir jau minėtus nuolatinius įtvirtinimus. Įtvirtinimams statyti naudojami metaliniai strypai, gelžbetonio blokai ir tetraedrai, koncertai ir kita gynybinė įranga.

READ  Rusijos disidentų saugumas Lietuvoje

Vyriausybė pritaria kariuomenės struktūriniams pakeitimams, siekiant sukurti diviziją, tankų batalioną

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį, gegužės 22 d., pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama pakeisti ginkluotųjų pajėgų struktūrą ir sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją ir tankų batalioną. Krašto apsaugos ministerijos padarytos Ginkluotųjų pajėgų politikos pagrindų įstatymo pataisos ragina atnaujinti pėstininkų padalinį steigiant naujus ar stiprinant esamus. Plėtojant pėstininkų diviziją, ministerija siūlė įkurti artilerijos pulką, Pulkininko Žuso Vidkaus inžinierių batalioną ir Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pertvarkyti į pulkus, o Karaliaus Mintako husarų batalioną – į tankų batalioną. Gynybos ministerijos teigimu, ginklų sistemos plėtrai jau užsakytos. Įstatymo projekte taip pat numatoma sukurti du naujus karinius vienetus: Karinių jūrų pajėgų Uosto apsaugos ir pakrančių apsaugos skyrių bei Kibernetinio saugumo vadavietę, kuriai priklauso Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas bei Informacinių technologijų tarnyba. Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Seimas.

Lietuva nutraukia keletą sutarčių su Rusija, Baltarusija

Lietuva planuoja nutraukti kelias dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurios gali būti pakeistos daugiašalėmis sutartimis, antradienį (gegužės 21 d.) paskelbė šalies vyriausybė. Tarp jų – Lietuvos susitarimai su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis dėl investicijų skatinimo ir saugumo, prekybinių ir ekonominių santykių. Teisingumo ministerija parengė pasiūlymą denonsuoti sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, o Finansų ministerija – siūlymą denonsuoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Rusija. Pajamų ir kapitalo bei finansinių pažeidimų prevencija. Praėjusių metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija nutraukė 1993 m. sutartį su Baltarusija dėl bendradarbiavimo ministerijų administravimo srityse.

Lietuva planuoja iš Vokietijos pirkti oro gynybos sistemas „Iris-de-Van“.

READ  Lietuva pradeda darbą dėl jūrų oro plėtros specifikacijų

Lietuva svarsto galimybę iš Vokietijos įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T“, antradienį Baltijos jūros kurorte susitikęs su Vokietijos kolega Borisu Pistoriusu sakė krašto apsaugos ministras Laurinas Kasiūnas. Kasčiūno teigimu, Vokietijos gynybos pramonė auga ir gamina efektyvią ginkluotę. Lietuva taip pat planuoja iš Vokietijos pirkti tankus „Leopard 2“, anksčiau yra įsigijusi pėstininkų kovos mašinų „Boxer“. Pistorius teigia, kad Vokietija padidins šio prietaiso gamybą. 2023 metų rugsėjį buvo pranešta, kad Estija ir Latvija pasirašė bendrą susitarimą pirkti Iris-T sistemas iš Vokietijos gamintojo Diehl už maždaug milijardą eurų.

Sekite mus Facebook Ir X!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *