Savaitė Lietuvoje | Lietuva gauna 360 milijonų eurų RRF paskolą; Prezidentė atmeta VSD komisijos „melagingas“ išvadas

Praėjusią savaitę Seamus palaikė įstatymo projektą, kuriuo uždrausta komunistų partija; Seimo narys Kaziūnas prisiekė naujuoju Lietuvos gynybos ministru

Premjeras sako, kad Lietuva turėtų statyti N jėgaines

Ministrė pirmininkė Ingrida Simonidė ketvirtadienį (kovo 28 d.) pranešė, kad Energetikos ministerija trečiadienį (kovo 27 d.) paskelbė atnaujintą energetikos strategiją iki 2050 m., kurioje numatoma mažųjų branduolinių reaktorių statyba Lietuvoje po 2030 m. Reikėtų apsvarstyti alternatyvas. „Žvelgiant į tai, kaip pasaulyje vystosi technologijos, reikia apsvarstyti visas galimybes. Tai, kad dar laukia labai labai ilgas kelias, dar nereiškia, kad ši galimybė bus priimta. Tačiau kaip teorinė alternatyva, kaip galimybė , priklausomai nuo to, kaip technologijų kūrėjai tai daro, tai turėtų būti ant stalo.“ Manau“, – Žinių radijui sakė premjeras Žinių Radijas.

Lietuvos gamykla „N-Plant“ estų valdomą įmonę įtaria neteisėtu žaidimu

Trečiadienį, kovo 27 d., uždaryta Lietuvos Ignalinos atominė elektrinė (IAE) „Baltic Radiation Control“ įtaria, kad Estijai priklausanti Lietuvos technologijų įmonė ir jos vadovas bei kiti atsakingi asmenys siekia tarptautinių sankcijų Rusijai. . IAE pranešime spaudai teigiama, kad bendrovė pateikė melagingus atsakymus ir deklaracijas bei bandė pažeisti „nacionalines ir ES saugomas vertybes“. IAE į Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) kreipėsi lapkritį, rašoma pranešime spaudai. Estijos „Radiko Nord“ priklausanti „Baltic Radiation Control“ anksčiau tiekė IAE įvairią įrangą, pavyzdžiui, darbuotojų radioaktyviosios taršos stebėjimo prietaisus, nešiojamus radiometrus ir radiacijos dozės galios detektorius.

Lietuva gauna pirmąją RRF paskolą – 360 milijonų eurų

Lietuva užsitikrino pirmąją 360 mln. eurų paskolą pagal ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF). Europos Komisija lėšas Lietuvai pervedė trečiadienį, kovo 27 d., pranešė Finansų ministerija. Pernai gruodį Vyriausybė prašė paskolinti 387 mln. eurų, tačiau lėšos buvo išmokėtos atėmus jau sumokėtą avansą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad paskola „užtikrintai“ padės Lietuvai įgyvendinti būtinus pokyčius socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, nacionalinio saugumo ir žaliųjų finansų srityse. Pernai spalį Komisija patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų RFF finansavimo Lietuvai paketą, iš kurio 2,3 mlrd. eurų ES dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų.

READ  Lietuva siekia papildomo Belgijos paaiškinimo dėl „Classjet“ įgulos sulaikymo

Prezidentė atmeta VSD komisijos „melagingas“ išvadas

Prezidentas Kitanas Noučeda trečiadienį, kovo 27 d., atmetė Valstybės saugumo departamento informatorių bylą tiriančio Seimo komiteto išvadas. „Visiškai juos atmetu, nes jie melagingi“, – sakė jis žurnalistams „Shirwindos“. Seimo komisija šios savaitės pradžioje padarė išvadą, kad VSD direktorius Darius Jauniškis padėjo Nousedai rinkti žvalgybos duomenis apie savo komandos narius ir rėmėjus. Taip pat nustatyta, kad šių asmenų sąrašą žvalgybai perdavė Nausė arba tai padarė jo nurodymu. Savo ruožtu prezidentas pakartojo, kad neprašė VSD rinkti informacijos apie jo artimą ratą. Be kita ko, nutarimuose teigiama, kad Nausėdos atsisakymas duoti parodymus komisijai prieštarauja jo priesaikai. Valstybės saugumo departamento informatorių bylos parlamentinį tyrimą atliekantys parlamentarai trečiadienį pareiškė, kad jų išvadą dėl Kitano Noučedos pažeidžiamumo patvirtina surinkti įrodymai, tačiau jie neplanuoja pradėti prezidento apkaltos.

Atnaujinta energetikos strategija numato didesnę gamybą, vandenilio naudojimą, atominę energetiką

Iki 2050 metų Lietuva turėtų pagaminti ir sunaudoti 74 teravatvalandes (TWh) elektros energijos ir tapti energetikos produktų, įskaitant vandenilį, eksportuotoja, rodo atnaujinta šalies Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurią Energetikos ministerija trečiadienį, kovo 27 d., paskelbė. . . Dokumente numatoma galimybė statyti mažos galios branduolinius reaktorius šalyje po 2030 m. Energetikos ministras Dainius Kreivys, pristatydamas strategiją Seimo Ūkio komitetui, sakė, kad energijos šaltinių importas ir elektros gamybos didinimas yra pagrindiniai Lietuvos energetikos iššūkiai. Ministerijos scenarijuje daugiausia elektros 2050 metais turėtų pagaminti jūros vėjo parkai (28,1 TWh), jūroje esantys vėjo parkai (18,8 TWh), branduoliniai reaktoriai (11,2 TWh), saulės elektrinės (9,5 TWh). Tuo tarpu vandenilio (35,5 TWh) ir kitos pramonės šakos (12,6 TWh) ir transporto (6,3 TWh) 2050 metais tikimasi būti didžiausi elektros vartotojai.

READ  Būtina pasirašyti kosmoso technologijų sutartį

„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklą investuos devynis milijonus eurų

Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti elektros skirstymo bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiemet planuoja investuoti devynis milijonus eurų į elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje, antradienį, kovo 26 d., pranešė „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Giga. Plane numatyta iki šių metų pabaigos Lietuvoje įrengti 150 naujų, 150-400 kilovatų (kW) galios įkrovimo punktų, bendras stočių skaičius šalyje padidės iki 200. Vienas iš pagrindinių bendrovės vadovo strateginių tikslų – užtikrinti infrastruktūros plėtrą pagrindiniuose šalies keliuose, įskaitant A1 (Vilnius-Klaipėda – BNS) ir A2 (Vilnius-Panevis – BNS) greitkelius, magistralę „Via Baltica”.

Seamus svarsto įstatymo projektą, kuriuo uždrausta komunistų partija

Lietuvos įstatymų leidėjai antradienį, kovo 26 d., iš pradžių pritarė įstatymo projektui dėl Lietuvos komunistų partijos paskelbimo nusikalstama organizacija, 52 parlamentarams balsavus už, keturiems – prieš ir 43 susilaikius. Valdančiosios konservatyvios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos parlamentarų grupės parengtu įstatymo projektu LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, 1940-1941 ir 1944-1990 metais įkūrusia diktatūras sovietų okupuotoje Lietuvoje. Civilių gyventojų genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir okupacinės valdžios vykdomas priverstinis civilių gyventojų perkėlimas. HU-LCD parlamentaras Audronius Ažubalis, vienas iš įstatymo iniciatorių, teigė, kad projektas parengtas pagal Vokietijos nacizavimo modelį, kai paprasti nacionalsocialistų nariai nebuvo persekiojami, o „suteikiama galimybė patiems reformuotis. ir būkite lojalūs naujai valstybei.

Lietuva ES siūlo uždrausti atliekų importą iš Rusijos

Europos Sąjunga, remiama Lietuvos, Čekijos, Latvijos ir Estijos, pasiūlė uždrausti juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų ir laužo importą iš Rusijos, kuriuos Maskva naudoja savo karui prieš Ukrainą finansuoti. Aplinkos ministerija antradienį pranešime spaudai nurodė, kad pasiūlymas buvo pateiktas pirmadienį, kovo 25 d., Briuselyje vykusiame Aplinkos tarybos posėdyje. ES 2022–2023 metais iš Rusijos importavo juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų bei laužo už daugiau nei 118 mln.

READ  Indonezija ir Lietuva aptarė galimą bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje

Kasiūnas buvo prisaikdintas Lietuvos gynybos ministru

Laurinas Kazionas antradienį (kovo 26 d.) po priesaikos ceremonijos parlamente prisiekė naujuoju Lietuvos gynybos ministru. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė iškėlė Kassiono kandidatūrą praėjusią savaitę po to, kai paprašė Anusausko atsistatydinti, nes, anot jos, per mažai nuveikė svarbiausius saugumo klausimus, tokius kaip kariuomenės reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška ir plėtra. Aktyvus karinis buvimas.

BGyventojų perrinkimo kampanijoje surinkta 38 000 rinkėjų parašų

Lietuvos prezidento Kitano Nausėdos rinkimų kampanijos štabas surinko 38 000 rinkėjų parašų, palaikančių jo kandidatūrą. Nausėdos kampanijos, skirtos gegužės 12 d., prezidento rinkimams vadovas Povilas Mačiulis pirmadienį, kovo 25 d., sakė, kad pirmadienį grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiks popierius su 16 538 rinkėjų parašais, dar 21 877. Pasirašyta elektroniniu būdu. Prieš penkerius metus Nousedos kandidatūrą palaikė 40 000 rinkėjų. Nausėda yra antrasis kandidatas į prezidentus, pateikęs rinkėjų parašus VRK. Pirmoji tai padarė premjerė Ingrid Šimonide, valdančiosios konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė į prezidentus. Už jį rinkėjai galėjo pasirašyti tik elektroniniu būdu, iš viso surinkti 33 722 parašai ir priimtas 33 701 parašas. VRK rinkėjų parašų rinkimo dokumentus išdavė 12 politikų. Kad užsiregistruotų kandidatais, iki kovo 28 dienos jie turi surinkti ne mažiau kaip 20 000 parašų.

Sekite mus Facebook Ir X!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *