Vartotojų kainos Airijoje lapkritį pakilo 5,4 proc. – toks tempas buvo retai matomas net keltų tigro eroje, nes visoje euro zonoje kainos kilo rekordiniu greičiu, remiantis greitu ES vertinimu.

Paskutinis airių skaičius išaugo nuo 5,1 procento spalį, o tai yra didelis skaičius nuo keltų tigrų eros.

Airijos rodiklis lyginamas su rekordiniu 4,9 procento 19 valstybių euro zonoje – tokio lygio nebuvo per 25 metus nuo Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostato duomenų rinkimo.

Energija daugiausiai prisidėjo prie kainų kilimo – 27,4 % per mėnesį.

Taip pat daugiau nei 2 proc. – Europos centrinio banko tikslas – pabrango paslaugų (2,7 proc.), pramonės prekių (2,4 proc.) ir maisto bei gėrimų (2,2 proc.) sektoriai, ty daugiau nei spalio mėnesį.

Pagrindinės kainos, neįskaitant nepastovių energijos ir maisto sąnaudų, pakilo 2,6 proc., gerokai viršijančios Europos centrinio banko tikslą.

Kol kas nėra informacijos apie Airijos infliacijos lygio sudėtį, nes tai buvo bendros valiutos erdvės momentinė nuotrauka, tačiau energetika buvo pagrindinis veiksnys visus metus.

Visose euro zonos šalyse lapkritį infliacija išaugo, o didžiausia regiono ekonomika Vokietijoje išaugo 6 proc.

Infliacija išaugo ir kitose didžiosiose euro zonos šalyse. Ispanijoje ir Nyderlanduose kainos pakilo 5,6%. Prancūzijoje šis skaičius siekia 3,4 proc., o Italijoje – 4 proc.

Didžiausias kainų kilimas regione užfiksuotas Baltijos šalyse – lapkritį infliacija Lietuvoje išaugo 9,3 proc., Estijoje – 8,4 proc., Latvijoje – 7,4 proc.

Belgija taip pat išaugo 7,1 proc.

Ekonomistai ir centriniai bankininkai mano, kad padidėjimą lėmė energijos kainos ir atsigavimas po pandemijos ir kitais metais turėtų sumažėti. Šie padidėjimai atsirado dėl beveik dešimtmetį trukusio kainų sąstingio ir reikšmingo kritimo 2020 m.

Europos centrinis bankas atidėjo palūkanų normų pakeitimus arba reikšmingus pakeitimus savo 1,8 trilijono eurų skubios obligacijų pirkimo programoje, nors per pastaruosius du mėnesius šiek tiek sumažino savo pirkimus pagal pastarąją.

Christine Lagarde, Europos centrinio banko prezidentė ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, sako, kad infliacija gali trukti šiek tiek ilgiau nei tikėtasi, tačiau tai negarantuoja jokių politikos pokyčių. Lagarde neseniai pareiškė, kad didesnės palūkanų normos – arba lūkesčiai, kad jų kils – „darytų daugiau žalos nei naudos“.