Šanchajaus protestuotojai ir policija susirinko, didėjant pykčiui dėl Kinijos taikomų koronaviruso plitimo apribojimų

  • Prezidento Xi valdant precedento neturinti pilietinio nepaklusnumo banga
  • Sustiprėjo nusivylimas dėl Xi politikos neplatinti koronaviruso
  • Praėjusį ketvirtadienį Urumčyje kilęs gaisras bute nusinešė 10 gyvybių
  • Budėjimas virsta protestais miestuose, įskaitant Pekiną ir Šanchajų
  • Gerbiami Pekino universiteto studentai rengia protestą

ŠANHAJAS/PEKINAS (Reuters) – Sekmadienio vakarą šimtai demonstrantų šaukė Šanchajuje ir susibūrė su policija, trečią dieną kilus protestams prieš griežtus Kinijos koronaviruso apribojimus po gaisro bute tolimuosiuose šalies vakaruose.

Pilietinio nepaklusnumo banga, išplitusi į kitus miestus, įskaitant Pekiną, yra precedento neturinti žemyninėje Kinijoje nuo tada, kai prieš dešimtmetį į valdžią atėjo prezidentas Xi Jinpingas, ir kyla didėjant nusivylimui dėl jo pasirašymo dėl koronaviruso neplitimo politikos.

Kinija beveik trejus metus praleido gyvendama taikydama vienus griežčiausių COVID apribojimų pasaulyje.

Daugiaaukščio daugiabučio gaisras Urumčio mieste sukėlė protestus po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbti incidento vaizdo įrašai paskatino kaltinimus, kad užraktas buvo žuvusiųjų skaičiaus veiksnys.

Urumči pareigūnai anksti šeštadienį netikėtai surengė spaudos konferenciją, kad paneigtų, kad koronaviruso priemonės trukdė pabėgti ir gelbėtis. Daugelis iš 4 milijonų Urumčio gyventojų gyvena ilgiausiai šalyje uždaryti, jiems buvo uždrausta palikti savo namus iki 100 dienų.

Sekmadienį Šanchajuje policija aktyviai dalyvavo Wololuki kelyje, pavadintame Urumči vardu, kur praėjusią dieną vykęs šventimas žvakių šviesoje virto protestais.

Iki vakaro rajone susirinko šimtai žmonių.

Kai kurie iš jų prisigrūdo policijos, bandančios juos išvaikyti. Žmonės nešė baltus popierius kaip protesto išraišką.

„Reuters“ liudininkas matė mažiausiai septynis žmones, kuriuos išvežė policija.

„Mes tiesiog norime pagrindinių žmogaus teisių. Negalime palikti savo namų nepasitikrinę. Tai buvo incidentas Sindziange, kuris nustūmė žmones taip toli”, – sakė 26 metų protestuotojas, kuris dėl jautrumo prašė neskelbti jo tapatybės. iš temos.

READ  Saudo Arabijos ir Irano derybos dėl santykių taisymo - „Financial Times“

„Žmonės čia nesmurtauja, tačiau policija juos suima be jokios priežasties. Jie bandė mane sugriebti, bet aplinkiniai labai stipriai sugriebė mane už rankos ir atitraukė atgal, kad galėčiau pabėgti.”

Kitas protestuotojas Xun Xiao sakė: „Esu čia, nes myliu savo šalį, bet man nepatinka mano vyriausybė… Noriu turėti galimybę laisvai išeiti, bet negaliu. COVID-19 politika. yra žaidimas ir nėra pagrįstas mokslu ar tikrove“.

Šeštadienį Šanchajaus budėjimas buto gaisro aukoms pagerbti virto protestu prieš COVID apribojimus, miniai skanduojant raginimus panaikinti užraktą. Didelė grupė džiaugėsi

„Kinijos komunistų partija žemyn, Xi Jinpingas“, – teigia liudininkai ir socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, retas viešas protestas prieš šalies vadovybę.

Urumčis, Pekinas ir Uhanas

Sekmadienį prestižiniame Tsinghua universitete Pekine dešimtys žmonių surengė taikų protestą prieš koronaviruso apribojimus, kurių metu giedojo valstybės himną, rodo socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Vienas studentas, stebėjęs Tsinghua protestą, naujienų agentūrai „Reuters“ pasakojo, kad jautėsi nustebęs dėl protesto viename elitiškiausių Kinijos universitetų – Siano universitete.

„Žmonės ten buvo labai susijaudinę ir tai buvo įspūdingas vaizdas“, – sakė studentas, kuris atsisakė būti įvardytas dėl problemos opumo.

Centriniame Uhano mieste, kuriame epidemija prasidėjo prieš trejus metus, sekmadienį šimtai gyventojų išėjo į gatves, daužė metalines užtvaras, apvertė koronaviruso testų palapines ir reikalavo nutraukti karantinas, rodo vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje, kurie nebuvo galėti. Jie tikrinami nepriklausomai.

Ketvirtadienio gaisras, nusinešęs 10 žmonių gyvybes daugiabutyje Sindziango regiono sostinėje Urumči, penktadienio vakarą ištraukė minias į gatvę ir skandavo „Stop the lockdown! ir pumpuoja kumščius į orą, rodo nepatikrinti vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose.

READ  Peru rinkimai: įtarimai dėl „Fujimori“ sukčiavimo, kritikuojami kaip varžovo lyderio vaidmuo | Peru

Nulis Covid

Kinija laikėsi Xi politikos neplatinti koronaviruso, net kai dauguma pasaulio šalių panaikino daugumą apribojimų. Nors atvejų Kinijoje, vertinant pagal pasaulinius standartus, yra nedaug, jau kelias dienas jie buvo rekordiškai aukšti – šeštadienį užsikrėtė beveik 40 000 naujų infekcijų.

Kinija gina šią politiką kaip gelbstinčią gyvybę ir būtiną, kad sveikatos priežiūros sistema nebūtų priblokšta. Pareigūnai pažadėjo tai daryti ir toliau, nepaisant didėjančio visuomenės pasipriešinimo ir didėjančių ekonominių nuostolių.

Spalio mėnesį Kinijos ekonomika patyrė platų sulėtėjimą, nes gamyklos gamyba augo lėčiau nei tikėtasi, o mažmeninė prekyba sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius, o tai rodo vangią paklausą šalyje ir užsienyje.

Prie daugybės silpnų pastarųjų dienų duomenų Kinija sekmadienį pranešė, kad pramonės įmonių bendras pelnas sausio–spalio mėnesiais sumažėjo, o 22 iš 41 pagrindinio Kinijos pramonės sektoriaus sumažėjo.

Antra pagal dydį pasaulio ekonomika taip pat susiduria su kitais priešpriešiniais vėjais, įskaitant pasaulinio nuosmukio ir nekilnojamojo turto nuosmukio riziką.

Reti protestai

Didelio masto viešas protestas Kinijoje yra labai retas, kur Xi valdymo laikais buvo sumažinta erdvė nesutarimams, todėl piliečiai dažniausiai verčiami viešai skelbti socialinius tinklus, žaisti katės ir pelės žaidimą su cenzūra.

Nusivylimas verda daugiau nei mėnesį po to, kai Xi užsitikrino trečią kadenciją Kinijos komunistų partijos vairo.

„Tai padarys rimtą spaudimą partijai reaguoti. Yra didelė tikimybė, kad vienas atsakas bus susidorojimas, kai kurie protestuotojai bus suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn”, – sakė Jeilio universiteto politikos mokslų docentas Danas Mattingly.

Tačiau, jo teigimu, neramumai toli gražu nėra 1989 m., kai protestai baigėsi kruvinais susidorojimu Tiananmenio aikštėje. Jis pridūrė, kad tol, kol Xi savo pusėje turės Kinijos elitą ir kariuomenę, jam nekils joks realus pavojus dėl savo valdžios.

READ  Didžiausi pasaulio gaisrai gali pasiekti Maskvą Vladimiro Putino dėka

Šį savaitgalį Sindziango komunistų partijos sekretorius Ma Shengrui paragino regioną sustiprinti saugumo priežiūrą ir pažaboti „neteisėtą smurtinį COVID prevencijos priemonių atmetimą“.

Sindziango pareigūnai taip pat sakė, kad nuo pirmadienio Urumčyje viešojo transporto paslaugos palaipsniui bus atnaujintos.

Socialinių tinklų įrašai parodė, kad šeštadienį gyventojai vartė COVID darbuotojų palapines ir sudaužė bandymų kabinas, įskaitant šiaurės vakaruose esantį Landžou. Protestuotojai teigė, kad jie buvo uždaryti, nors niekas nenukentėjo.

Nankino ir Pekino universitetuose taip pat buvo surengtos žvakių šviesos Urumči aukoms.

Kadangi šių metų pradžioje 25 milijonams Šanchajaus gyventojų buvo užblokuotas dviem mėnesiams, Kinijos valdžios institucijos stengėsi būti labiau nukreiptos į COVID apribojimus – tai pastangos buvo patenkintos išaugus infekcijoms, nes šalis susiduria su pirmąja žiema dėl labai užkrečiamųjų ligų. Omicron variantas.

(3 ir 13 dalyse ši istorija buvo pataisyta taip, kad Urumči gaisras kilo ne gamykloje, o gyvenamajame pastate)

(Martin Quinn Pollard, Yu Lun Tian, ​​​​Eduardo Baptista ir Liz Li Pekine, Brenda Goh, Josh Horowitz, David Stanaway, Casey Hall ir Engin Tham Šanchajuje ir Šanchajaus naujienų skyriuje; Rašo Tony Munro; Redagavo William Mallard , Kim Coghill, Edwina Gibbs ir Raisa Kasuluski

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *