Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi paskelbti savo neutralumą ir svarstyti kompromisą dėl ginčytinų sričių šalies rytuose, kad būtų užtikrinta taika prieš kovo 29 dieną Turkijoje įvyksiančias taikos derybas.

Zelenskis sakė, kad Ukrainos prioritetas derybose bus „suverenitetas ir teritorinis vientisumas“. Jis pasakė tautai Savo vėlyvos nakties kalboje kovo 27 d.

„Mes tikrai nedelsdami ieškome taikos“, – sakė jis. „Turkijoje yra galimybė ir poreikis susitikti akis į akį“.

Ankstesniuose pareiškimuose Zelenskis teigė, kad saugumo garantijų pasiūlymas apims ir Ukrainos išsaugojimą be branduolinių ginklų.

Jis žurnalistams sakė, kad neutralumo klausimas – ir susitarimas likti už NATO ribų – turėtų būti perduotas Ukrainos rinkėjams referendume po Rusijos pajėgų išvedimo. Jis sakė, kad balsavimas gali įvykti per kelis mėnesius nuo karių išvykimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad paliaubos buvo daugiausia, ko jo šalis galėjo tikėtis iš derybų. „Mes neprekiaujame žmonėmis, žeme ar suverenitetu“, – sakė jis.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano biuras pranešė, kad sutiko surengti derybas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kovo 27 d., ir paragino nutraukti ugnį bei pagerinti humanitarines sąlygas.

Po kovo 28 d. įvykusio ministrų kabineto posėdžio per televiziją transliuotame kreipimesi Turkijos lyderis sakė, kad atskiri telefono pokalbiai su Zelenskiu ir Putinu vyksta „teigiama linkme“. Jis nesileido į detales.

R.T.Erdoganas taip pat sakė, kad „trumpam“ susitiks su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis prieš jų derybas kovo 29 d. Ankstesnėse abiejų šalių derybose asmeniniais ir grupiniais vaizdo skambučiais nepavyko pasiekti pažangos.

Praėjus daugiau nei keturioms savaitėms po neprovokuotos invazijos, Rusija nesugebėjo užimti nė vieno didesnio Ukrainos miesto ir kovo 25 d. nurodė, kad sumažino savo ambicijas ir sutelkė dėmesį į Donbaso regiono, kuriame Rusijos remiami separatistai kovoja su Ukrainos kariuomene, saugumą. pastaruosius aštuonerius metus..

Nepaisant šio pranešimo, Rusijos pajėgos ir toliau bando telktis aplink Kijevą, teigia A pareiškimą Ukrainos kariuomenės generalinio štabo kovo 28 d. „Rusijos pajėgos tęsia savo nesėkmingus bandymus užimti pozicijas, iš kurių galėtų pulti ar apsupti Kijevą“, – pridūrė ji.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kalbėjęs su žurnalistais, pageidavęs likti anonimiškas, sakė, kad Rusijos pajėgos tebėra gynybinėse pozicijose netoli Kijevo, o kitose šalies vietose nepadarė jokios pažangos.

Irbino, Kijevo šiaurės vakarinio priemiesčio, kuriame netoli sostinės vyko aršiausių mūšių vieta, meras sakė, kad miestas buvo „išvaduotas“ nuo Rusijos pajėgų. Vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis vėliau per televiziją pareiškė tą patį.

Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba kovo 28 d. pranešė, kad Rusija, kovodama dėl uosto užėmimo, įgijo daugiau teritorijos pietuose netoli Mariupolio.

Mariupolio meras Vadimas Boičenka sakė, kad miestas ant Azovo jūros kranto atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio ir turėtų būti visiškai evakuotas. Jis teigė, kad mieste be elektros įstrigo apie 160 000 civilių.

Boičenkos biuro duomenys parodė, kad buvo apgadinta 90 procentų pastatų ir sugriauta 40 procentų, įskaitant ligonines, mokyklas, vaikų darželius ir gamyklas. Boičenka taip pat sakė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo beveik 5 tūkst.

Kitas pareigūnas, prezidento patarėja Tetiana Lumacina, šiuo metu atsakinga už humanitarinius koridorius, AFP sakė, kad buvo palaidota apie 5000 žmonių, tačiau sakė, kad dėl besitęsiančio bombardavimo laidotuvės nutrūko prieš 10 dienų.

Ji pridūrė, kad žuvusiųjų skaičių galima tik apskaičiuoti.

Ukrainos parlamento narė Inna Sovson CNN sakė, kad Mariupoliui gresia griūtis. Tai buvo „beviltiška padėtis mums visiems“, – sakė ji. Kol Mariupolis dar nenukrito, ji pasakė: „Tikriausiai nukris“.

Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas žurnalistams sakė, kad „niekada neatsiprašė“ už tai, kad Putinas „negali likti valdžioje“.

Šie žodžiai nuskambėjo kovo 26 d. Varšuvoje pasakytos kalbos, skirtos užbaigti praėjusios savaitės vizitą Europoje, pabaigoje ir sukėlė sąmyšį, kai buvo interpretuojamas kaip raginimas keisti režimą.

Bidenas kovo 28 d. pareiškė, kad sustabdymas buvo „moralinio pasipiktinimo“ išraiška, o ne nauja politika. Jis pridūrė, kad reaguoja į elgesį, dėl kurio „visas pasaulis tarė: „O Dieve, ką tas vaikinas daro?“.

Su pranešimais iš AFP, Associated Press, DPA, CNN ir Reuters