Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pirmą kartą pareiškė, kad Ankara gali priimti Suomijos įstojimą į NATO be savo šiaurinės kaimynės Švedijos.
R.T.Erdogano pasisakymai per televizijos susitikimą su jaunais rinkėjais nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Ankara sustabdė derybas dėl narystės NATO su šiomis šalimis.
Jos sprendimas grasino sužlugdyti NATO viltis išplėsti bloką iki 32 šalių per viršūnių susitikimą, kuris buvo numatytas liepos mėnesį Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Suomija ir Švedija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kreipėsi į JAV vadovaujamą gynybos koaliciją, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės dvi narės, kurios nesugebėjo ratifikuoti pasiūlymų balsuojant parlamente.
Tikimasi, kad Vengrijos įstatymų leidėjas du pasiūlymus patvirtins vasarį.
Tačiau R. T. Erdoganas sukilo po jo, artėdamas prie įtemptų gegužės 14-osios rinkimų, kuriuose jis bando atgaivinti savo nacionalistų ir konservatorių paramos bazę.
Pagrindinis R. T. Erdogano skundas yra susijęs su Švedijos atsisakymu perduoti dešimtis įtariamųjų, Ankaros siejamų su uždraustais kurdų kovotojais, ir nesėkmingu bandymu įvykdyti perversmą 2016 m.
Sekmadienį jis aiškiai atskyrė Švedijos ir Suomijos pozicijas per pastaruosius kelis mėnesius.
„Jei reikia, mes galime duoti kitokį atsakymą Suomijos atžvilgiu. Švedija bus šokiruota, kai Suomijai atsakysime kitaip”, – sakė R.T.Erdoganas.
Jis taip pat pakartojo reikalavimą Švedijai perduoti Ankaros ieškomus įtariamuosius.
„Jei tikrai norite prisijungti prie NATO, grąžinsite mums šiuos teroristus“, – sakė R.T.Erdoganas.
– ‘Pirmas pasirinkimas’ –
Švedija turi didesnę kurdų diasporą nei Suomija ir rimtesnį konfliktą su Ankara.
Abi šalys kelis mėnesius trukusiomis subtiliomis derybomis bando palaužti R. T. Erdogano pasipriešinimą.
Švedija sutiko su konstitucijos pataisa, kuri leistų jai priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
Abi šalys panaikino draudimą parduoti karines pajėgas Turkijai po jos karinio įsiveržimo į Siriją 2019 m.
Tačiau Ankara piktai sureagavo į Švedijos policijos sprendimą leisti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas anksčiau šį mėnesį prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano kopiją.
Ankarą taip pat supykdė Švedijos generalinio prokuroro sprendimas nepateikti kaltinimų kurdų paramos grupei, kuri prie Stokholmo miesto teismo ant kulkšnių pakabino R. Erdogano atvaizdą.
Švedijos pareigūnai griežtai pasmerkė protestus, bet gynė, kad jų šalis plačiai pripažįsta žodžio laisvę.
Ankaros ir Stokholmo nesutarimai paskatino Suomijos pareigūnus praėjusią savaitę pirmą kartą užsiminti, kad jiems gali tekti siekti narystės NATO be Švedijos.
Abi šalys nuo pat pradžių siekė prisijungti prie bloko.
„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kažkas, kas ilgainiui trukdo Švedijai judėti į priekį“, – praėjusį antradienį sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Tačiau Haavisto taip pat pabrėžė, kad bendras prisijungimas tebėra „pirmasis variantas“.
Zackas / M
„Bendras interneto gerbėjas. Neapsikentęs„ twitter „guru. Intravertas. Visas skaitytojas. Popkultūros nindzė. Socialinės žiniasklaidos entuziastas.”
