Linas Zkelevičius už BNN

Valdantysis konservatorių ir liberalų aljansas yra tikrai šventa karvė šalyje – rinkimų sistema, kurios pagrindinis dėmesys buvo skiriamas parlamento ir savivaldos rinkimams, tačiau šią savaitę konservatoriai greitai nustūmė pedalus – per anksti, kad įvyktų dideli pokyčiai.

Prieš kelis mėnesius konservatoriai (oficialiai vidaus sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, HU-LCD arba TS-LKD lietuviškai) įsteigė darbo grupę, kuri iki rugsėjo mėnesio padarys rinkimų įstatymų įstatymų pakeitimus.

Tačiau laikinas bandymas rinkti dabartinius narius dabar apima parlamento narių rinkimus vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatį partijų sąrašo vienmandatį parlamentą, kuris šią savaitę Lietuvos Seemo parlamente buvo neaktyvus.

„HU-LCD“ dabar grįžta prie savo planų, nes jo rinkimų priežiūros komitetas (ESG) nerado bendros problemos priežasties.

Iniciatyva panaikinti vienmandates rinkimų apygardas nesulaukia pakankamai politinės paramos, galbūt net valdančiojoje HU-LCD, aiškinama ESG pranešime.

Neseniai parlamento HU-LCD frakcija susiskaldė, kai pradėjo balsuoti ir pradėti diskusijas dėl lyčių atžvilgiu neutralaus įstatymo projekto parlamente. Už įstatymo projektą balsavo 13 „HU-LCD“ parlamentarų. Norint išvalyti pirmąjį priimamo įstatymo projekto etapą, reikėjo dar dviejų balsų.

ESG taip pat nusprendė nesumažinti ribos politinėms partijoms vykti į „Seemus“ per dabar jau 5 proc.

Liberalas «Laisvos parlamentaras ESG narys Vitadas Mithalas buvo vienas iš tvirtų šalininkų apygardų panaikinimo šalininkų.

Sutinku su politologais, kad dabartinė mišri rinkimų sistema yra ydinga – tiek vienmandatėse, tiek partijų sąrašo apygardose. Liesway’us mano, kad jei priimsime didesnę proporcinio atstovavimo sistemą, politinių partijų („Seemose“) atstovavimas bus geresnis “, – cituojamas Mithalas.

Kai kurie „ஸ் liswa“ įstatymų leidėjai pasipiktino „HU-LCD“ šlepetėmis.

Doidas neatsakingas už jų atliktą posūkį. Tai mes sutarėme ir dabar jie yra viščiukai. Bijodamas, kad konservatorių vertybes skelbiantys politikai praras savo elektoratą kaimo apygardose, kur jų nori žmonės, «a« liswa »parlamentaras BNN

Tačiau konservatorių parlamentaras Andreas Viniaskas atsitraukia: įrašai rodo, kad proporcinio atstovavimo sistema veikia radikalių politinių jėgų rankose. Pavyzdžiui, jei mes turėtume tokią (rinkimų) sistemą 2012 m., Ji būtų pavadinta populistinės „Truss ஸ் s G கெ lias“ (vyro, kuris vykdė didžiulę viešąją kampaniją, siekdama apsaugoti savo 8 metų dukrą, vardu. Kaltinamas, visa tai teismas paneigė – LJ) būtų gavusi dvigubai daugiau („Seamus“ užsakymai), nei gavo. Nors dabartinė rinkimų sistema nėra tobula, ji yra stabili. »

ESG posėdyje pasirodęs „HU-LCD“ vykdomasis sekretorius Martinas Privelis argumentą panaudojo paaiškindamas partijos posūkį šiuo klausimu.

Tuo tarpu opozicijos valstiečiai ir žalieji (Lietuvos LFGU, LVS) apkaltino valdančiuosius konservatorius bandant paversti Lietuvą diktatūra ir sukurti tik jiems veikiančią rinkimų sistemą.

LFGU pasitraukė iš ESG, protestuodama prieš ilgai trukusius rinkimų įstatymų pakeitimus.

Iš 141 Lietuvos parlamentaro 71 buvo išrinktas iš vienmandatių apygardų. Likę 70 parlamentarų yra renkami daugiamandatėje apygardoje, apimančioje visą šalį, kur balsai grindžiami atviro sąrašo proporcingu atstovavimu.

Atviro sąrašo proporcinis atstovavimas reiškia, kad rinkėjai tam tikru mastu gali nustatyti, kas iš partijos kandidatų bus įtrauktas į įstatymų leidybą. Prieš rinkimus partijos pateikia savo rinkėjų sąrašus, po kurių kandidatai gali tam tikru mastu pakeisti rinkėjų reitingą pasirinktame partijų sąraše.

Tik politinės partijos gali registruoti savo sąrašus – mažiau nei 20 kandidatų – ir jos gali dalyvauti kartu. Rinkimai galioja daugiamandatėje rinkimų apygardoje, jei savo balsą atidavė daugiau nei ketvirtadalis balsuoti tinkamų rinkėjų. Vietos paskirstomos proporcingai, tačiau viena partija turi išvalyti 5 procentų ribą, kad ką nors gautų, o bendras kelių partijų sąrašas turi surinkti mažiausiai 7 procentus balsų.

Taip pat skaitykite: Lietuva: Mes perėjome 3-ą „Kovit-19“ bangą

Tai nepavyko, nes EKG nariai visiškai nesutaria dėl plano sumažinti vartus.

Kitas rimtas rinkimų klausimas yra mero rinkimai. Balandžio mėn. Šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Nutarimas įsigalios 2023 m. Gegužės 3 d., Netrukus pasibaigus dabar išrinktų merų kadencijai. Tačiau teismas nusprendė, kad tiesioginiai merų rinkimai 2023 m. Bus įmanomi tik pakeitus Konstitucijos 119 straipsnį.

Praėjusio parlamento 46 įstatymų leidėjai, daugiausia dabar valdančios vietos sąjungos nariai – Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau daugelis liberalų parlamento narių ir Darbo bei buvusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai kreipėsi tiesiai į Konstitucinį Teismą. Mero rinkimai. Įstatymų leidėjai abejojo, ar skirtingi merų ir vietos tarybos narių rinkimo metodai ir išskirtiniai bei plataus masto tiesiogiai išrinkto mero sugebėjimai iš dalies pažeis vieno lygio autonomijos sistemą.

Kad 2023 m. Būtų galima atlikti tiesioginius mero rinkimus, PAV turi imtis veiksmų ir įgyvendinti būtinus pakeitimus pavasario sesijoje.

Dabar Parlamente yra parengti du įstatymo projektai dėl konstitucijos pataisų. Valdanti konservatorių vidaus sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų ir liberalų sąjūdis siūlo vykdyti vykdomąsias galias tiesiogiai išrinktiems merams, o opozicija ir valdančiosios koalicijos dalis Laisvės partija nori išsaugoti modelį, kuris egzistuoja, kai merai vadovauja vietos taryboms. Teisė skirti vykdomuosius vadovus.

Nors dauguma lietuvių pasisako už tiesiogines mero varžybas, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų linkę pritarti mero pozicijų viršutinei ribai, parodė nauja Lietuvos apklausos specialisto Wilmors šios savaitės apklausa.

Visų pirma 64,2 proc. Apklaustųjų palaikė tokius apribojimus, o 22 buvo prieš. Neapsisprendė 13,9 proc. Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje buvo įvesti 2015 m., Merai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai vietos taryba rinks merus.