PNN analizė | Lietuvos bankas siūlo įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris sieks 1 165 eurus per metus – Baltijos naujienų tinklas

Linas Jegelevičius BNN

Lietuva domisi ir statybininkai, ir žemės savininkai, ir nekilnojamojo turto pirkėjai, ir nuomininkai.

Karas, rekordinė infliacija ir pastaruoju metu ažiotažas dėl krovinių gabenimo į Kaliningrado miestą, Lietuvos finansų ministerijos ir Centrinio banko (LCB) siūlymai gali apmokestinti pasaulinį nekilnojamojo turto mokestį visiems nekilnojamojo turto savininkams. Žaidimų konverteris daugeliui.

Bet nekilnojamojo turto brokeriai, bent jau Lietuvos pajūryje, pavojaus signalo dar neskubėjo.

„Nepaisant sunkumų, vietinė nekilnojamojo turto rinka vis dar burbuliuoja.

Finansų ministerija siūlo visus nekilnojamojo turto mokesčius nustatyti kiekvienai savivaldybei, o tai nebus skaičiuojama nuo bendros visų gyvenamųjų objektų vertės.

Tačiau LCB akcentuoja, kad mokestį reikia skaičiuoti pagal bendrą fizinio asmens nekilnojamojo turto vertę, kartu palaiko mokesčio bazės išplėtimo tikslą, nurodydamas „socialinio teisingumo“ priežastį.

Centrinio banko teigimu, pasauliniai mokesčių tarifai turėtų išlikti tokie patys visoje šalyje ir palaipsniui didėti. Taigi už 60 tūkstančių eurų butą žmogus mokėtų 95 eurų metinį mokestį. Jei vertė 150 tūkstančių eurų, metinis mokestis padidės iki 415 eurų. Jei vertė viršija 300 tūkstančių eurų, tai bus 1 165 eurai.

„Jei bus įvestas pasaulinis nekilnojamojo turto mokestis, valstybės biudžetas pasipildys beveik 100 milijonų eurų“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Kediminas Šimkas.

Tačiau kai kas ginčijasi, kad toks mokestis tarnauja tik Lietuvos konservatorių-liberalų valdžios interesams, kurie ieško būdų, kaip papildyti lėkštą iždą.

LCB rekomenduoja atleisti nuo mokestinės prievolės turtą, kurio vertė mažesnė nei 10 tūkst.

„Jei žmogus turi labai mažai turto, tas mokestis bus per mažas arba bus nulinis. Nuolatinis turto vertės augimas lems gerėjimą“, – sakė G.. – paaiškino Simkas.

Bankas skaičiuoja, kad šiai kategorijai priklauso ketvirtadalis šalies nekilnojamojo turto.

Lietuvos bankas siūlo, kad, vertinant siūlomą nekilnojamojo turto mokesčio planą, mokėtiną sumą skaičiuotų Valstybinis mokesčių analitikas, o turto vertės, įskaitant nebaigtas statybines medžiagas mokesčių aikštelėje, būtų dažnai perskaičiuojamos.

READ  Antrasis „Tucker Speed“ divizionas: ilgis, charakteristikos ir lietuvių starto laikai

Tačiau centrinis bankas perspėja, kad įvairūs mokesčiai ir atskaitymai gali kelti pavojų mokesčių valdymo efektyvumui.

„Sweetbank“ ekonomistas Nerijus Masulis sako, kad toks mokestis nėra blogas.

„Mes matome, kad vienas gero nekilnojamojo turto mokesčio aspektų yra plati mokesčių bazė ir pasaulinis pritaikymas“, – sakė jis.

Kabinetas teigia, kad naujuoju mokesčiu siekiama stiprinti savivaldybių finansus. Tuo tarpu LCB tikisi, kad naujasis planas gali būti kitų pokyčių, tokių kaip gyventojų pajamų mokesčio ir GPM mažinimo, pradžia.

Iki šiol pagrindinės savivaldybių pajamos buvo renkamos per GPM iš jose registruotų žmonių, tad, anot Mačiulio, sumažinus GPM, savivaldybių pajamas buvo galima kompensuoti nekilnojamojo turto mokesčiais.

Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines šalies finansų sistemos rizikas ir viena iš jų – nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas.

„Kai per epidemiją sparčiai kilusios būsto kainos ima nukrypti nuo pagrindų, atsiranda vis daugiau tvaraus nekilnojamojo turto rinkos augimo ženklų, ilgainiui sukeliančių kainų kritimo ir dėl to augančių nuostolių riziką. Bankas paskelbė įspėjimą.

Kitos rizikos kyla dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, užsitęsusios aukštos infliacijos ir augančių palūkanų normų.

LCB skaičiavimais, būsto kainos Lietuvoje šiuo metu yra 9 procentais didesnės nei yra iš tikrųjų. Jos kyla rekordiniu tempu – maždaug 20 procentų daugiau nei buvo prieš metus.

Prieš 2008 metų ekonominę krizę būstas buvo skaičiuojamas 50 proc. brangiau, todėl, Lietuvos banko teigimu, dabartinė situacija yra racionalesnė.

Spartų kainų augimą daugiausia lemia didėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos.

Epidemijų metu būsto paklausa labai išaugo, o naujo būsto pasiūla išliko beveik nepakitusi ir mažėja net pastaruoju metu.

Be to, bankas teigia, kad trumpuoju laikotarpiu naujų būstų suteikimas gali atspindėti didėjančias statybos ir žaliavų sąnaudas bei būti apribotas galimų statybos leidimų.

READ  Gerbėjų balsas: kas yra Kanų MVP? - FIFA olimpinės atrankos varžybos „Canas“, Lietuva 2020 m

Vertindama galimas rizikas, LCB jau ėmėsi atsargumo priemonių ir sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms paskoloms būstui gauti bei įvedė 2 procentų kapitalo reikalavimą bankų paskolų būstui portfeliams.

Bankas teigia, kad tokios priemonės turėtų „atvėsti“ rinką.

Prieš karą Lietuvos bankų būsto paskolų portfelis šiemet augo sparčiau nei bet kurioje kitoje euro zonos šalyje, o tai vėlgi gali būti signalas, kad auga šalies nekilnojamojo turto rinka šyla.

Bloga žinia visiems nuomininkams – į šalį atvykus daugiau nei 60 000 ukrainiečių pabėgėlių, nuomos pasiūla didžiuosiuose Lietuvos miestuose gerokai susitraukė.

Tuo tarpu kainos išaugo beveik trečdaliu dėl didelės paklausos ir infliacijos, ypač Vilniuje.

Specialistai teigia, kad jei tokios tendencijos išliks, daugiau žmonių bus priversti dalytis savo gyvenamąja vieta.

Nuomojamų butų skaičius Lietuvos sostinėje svyravo nuo 2000 iki 2500. Šiuo metu galima rasti tik apie 400 pasiūlymų.

Naujausi Nacionalinio registro duomenys apie NT pardavimą šalies finansų priežiūros institucijai LCB bent jau kol kas galėjo palengvinti atodūsį.

Gegužės mėnesį pardavimai vidutiniškai sumažėjo 20-25 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Bet ar tai reiškia rinkos stabilizavimąsi ir normalizavimą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *