Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas Sutelkti dėmesį į verslą

Autorius: Monica Felkeleto, „Investuok Lietuvoje“ GBS ir ICT komandos vadovė

Žinant GBS ir IRT sektorių Lietuvoje, norint įvertinti pokyčius, reikia žengti žingsnį atgal ir pažvelgti į platesnį vaizdą. Tai aš ir mano kolegos darome kasmet pastaruosius aštuonerius metus, atlikdami rinkos tyrimus, kurių apimtis išaugo kartu su mūsų komanda. Šiais metais didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad tyrime dalyvavo 62 įmonės, užimančios 70 % visų GBS ir IRT pareigų pramonėje ir 92 % visos jų darbuotojų. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti pagrindinėmis išvadomis su mūsų „Business Focus“ skaitytojais, kai kurie iš jų jau daugelį metų stebi mūsų kelionę.

2021 m. – GBS ekosistemos atsigavimas ir išplėtimas Lietuvoje

Pradėsiu nuo pagrindinės tendencijos, kuri apibrėžė 2021 m.: bendras atsigavimas ir augimas
Lietuvos GBS ir IRT pramonė. Atsigavusi po pasaulinių pandemijos iššūkių, 2021-aisiais Lietuva pasitiko septynis atvykėlius, pasirinkusius šalį savo strateginei veiklai. Manau, kad jie visi nusipelno trumpo pristatymo.

Kaip ir ankstesniais metais, naujoje grupėje buvo gerai atstovaujamos Amerikos įmonės. Visų pirma, vyksta transformacija – pirmaujanti technologijų įmonė JAV, vykdanti sudėtingas ir aukštos pridėtinės vertės IRT operacijas. Be to, pasveikinome „Guide-house“ – JAV įsikūrusią konsultacijų įmonę, Vilniuje įkūrusią Atitikties kompetencijos centrą. Kaunas pasitiko naujoką JAV – pirmaujančią atsiskaitymo paslaugų ir pažangių technologijų tiekėją „Digitech“. Taip pat matėme, kaip Lietuvą atrado nemažai Vakarų Europos įmonių, pradedant nuo „Accenture“ – pirmaujančia IT įmone, kurios nereikia pristatyti. Prie jų prisijungė „Alter Domus“, pirmaujanti integruotų sprendimų alternatyvaus investavimo pramonei tiekėja, ir „Valantic“, Vokietijos technologijų įmonė, turinti patirties finansų ir bankininkystės srityse.

Be to, sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo 14% iki daugiau nei 23 000, o kartu buvo sukurta beveik 3 000 naujų darbo vietų. Iš tiesų iki 2021 m. pabaigos sektoriaus augimo trajektorija grįžo į priešpandeminį lygį. Remiantis apklausų duomenimis ir plėtros planais, iki 2022 metų pabaigos GBS ir IRT pramonėje Lietuvoje turėtų dirbti 25 900 darbuotojų.

Nepaisant įspūdingo augimo, sektorius vis dar yra labai įvairus. Pagal atliktus darbus daugiausia darbuotojų yra informacinėse technologijose (25 proc.), toliau seka klientų aptarnavimas (20 proc.) ir finansai bei investicijos (16 proc.). 2021 m. daugiausiai išaugo F&A, atitikties, AML/KYC, žmogiškųjų išteklių ir pardavimo bei rinkodaros funkcijos.

Matome daug pavyzdžių, kai įmonės plėtoja verslą Lietuvoje, tačiau kas daro Lietuvą patrauklia kryptimi įmonėms, norinčioms plėsti savo veiklą?

Mažas prisotinimas = erdvė augti

Visų pirma, GBS pramonė Lietuvoje išlieka labai konkurencinga pagal savo potencialą, o tai geriausiai atspindi gana žemas jos prisotinimo lygis. Sotumas rodo verslo paslaugų centruose dirbančių žmonių skaičių 1000 žmonių. Nors 2020 m. skaičiais prisotinimas didėja Kaune ir Vilniuje (nuo 7,5 iki 10,8 Kaune ir nuo 30,3 iki 36,1 Vilniuje), šie skaičiai išlieka gana žemi toje srityje, kur prisotinimo lygis viršija 50.

Palyginti su panašaus sektoriaus dydžio ir brandos miestais, Vilnius ir Kaunas vis dar siūlo konkurencingai žemą prisotinimo lygį ir dėl to neišnaudotą talentų telkinį. Tai reiškia, kad nauji šalies GBS segmento dalyviai gali mėgautis greitesniu ir lengvesniu mastelio keitimu bei užsitikrinti tvaresnį augimą naujoms pozicijoms.

Pirmos klasės centras, skirtas visoms technologijoms

1 vieta pasaulyje pagal viešojo Wi-Fi spartą, 3 vieta pasaulyje pagal šviesolaidžio aprėptį, 4 vieta pagal pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą, 1 vieta pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą technologijų startuoliams ir 2 vieta Vidurio ir Rytų Europoje pagal skaitmeninius įgūdžius. Greita kai kurių IRT infrastruktūros statistinių duomenų Lietuvoje apžvalga pateikia įtikinamą atvejį, kodėl šalis tebėra tinkama perspektyvioms GBS ir IRT operacijoms.

Bet tai tik dalis paveikslo. Išsilavinę ir technologijomis paremti šalies talentai leido tokioms įmonėms kaip „Accenture“, „WiX“, „Nasdaq“, „Rocket Software“, KPMG, „Dassault Systemes“ ir daugeliui kitų kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus (įskaitant, bet tuo neapsiribojant, mokslinius tyrimus ir plėtrą), dirbtinį intelektą, Programinės įrangos kūrimas, kibernetinis saugumas, debesys, 5G tinklo inžinerija, IPA, duomenų mokslas) Lietuvoje.

Tuo tarpu Lietuvos valdžia daro viską, kad šalies viešasis sektorius būtų skaitmeninis, skaidrus ir visiems prieinamas; Taigi, suteikiant idealų pagrindą verslo augimui. Šios iniciatyvos apima vyriausybės operacijų skaitmeninimą ir skaitmeninių viešųjų paslaugų išplėtimą, kartu užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus duomenys būtų patikimi ir jais galima dalytis visuose sektoriuose.

Naujos iniciatyvos, skatinančios vietos IRT talentų būrio augimą

Tiesą sakant, Lietuvos vyriausybės įsipareigojimas sudaryti pasauliniams IRT investuotojams geriausias augimo sąlygas apėmė daugiau nei 100 mln. eurų skyrimą nacionalinėms įgūdžių atkūrimo ir įgūdžių ugdymo iniciatyvoms. Šie fondai bus skirti didelės pridėtinės vertės sritims, tokioms kaip informacinės technologijos, automatizavimas ir pramonė 4.0. Vyriausybė šiai programai iškėlė ambicingus tikslus – iki 2025 m. ji tikisi turėti 19 000 naujų IRT specialistų, o tai beveik 50% daugiau nei dabartinis 45 000 specialistų skaičius.

Lietuvoje veikiančios įmonės ne kartą įvardija išskirtinius šalies talentus kaip vieną iš pagrindinių nuolatinio tobulėjimo ir augimo varomųjų jėgų. Ir įsigilinę į foninę statistiką, galite pradėti suprasti, kodėl. Visų pirma, pradinėje mokykloje įgyjami reikalingi įgūdžiai, tokie kaip kodavimas. Be to, pirmenybė teikiama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) dalykams. Tačiau vietiniams talentams būdingas ne tik jų pomėgis moksliškai pagrįstoms temoms – jie taip pat yra labai tarptautiniai savo pasaulėžiūra. 95% lietuvių laisvai moka bent vieną užsienio kalbą, o 85% jaunų specialistų – anglų.

Parodykite tvirtą įsipareigojimą laikytis ESG/ĮSA sistemos

Socialinė atsakomybė Lietuvos GBS sektoriuje atlieka vis svarbesnį vaidmenį – ESG/ĮSA veikla faktiškai padvigubėjo nuo 2018 m. iki šiandien, kai 70 % apklaustų GBS centrų taiko ĮSA priemones. Ši gama apima nuo avilių staliniuose kompiuteriuose iki aktyvios paramos LGBTQ bendruomenei ir įvairių finansinės bei švietimo paramos iniciatyvų, orientuotų į sveikesnę mūsų bendruomenių ateitį.