Ramalėja (AFP) – Į Palestinos verslą buvo išleista daug Izraelio pinigų: tai gali būti ne pats populiariausias konflikto aspektas, tačiau kai kurie perspėja, kad tai kelia vis didesnį susirūpinimą Palestinos ekonomikai.
Palestiniečiai Vakarų Krante naudojasi Izraelio šekeliu, tačiau, išskyrus tai, kas bendra, abi finansų sistemos labai skiriasi.
Izraelyje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, sparčiai auga skaitmeniniai mokėjimai, pakeičiantys operacijas, kurios anksčiau buvo atliekamos naudojant sąskaitas ir monetas.
Tačiau Vakarų Krante, teritorijoje, kurią nuo 1967 m. Dalinai kontroliuoja Izraelis, pinigai vis dar yra karalius.
Taysir Freij, kuriam priklauso techninės įrangos parduotuvė Ramaloje, sakė naujienų agentūrai AFP, kad dabar už popierinių pinigų deponavimą jis turi sumokėti 2% komisinį mokestį, nes jo bankas nenori jų gauti.
„Tai krizė … mes jaučiame jos poveikį“, – sakė Frejus naujienų agentūrai AFP.
Didžiąją dalį popierinių pinigų atneša dešimtys tūkstančių palestiniečių, dirbančių Izraelyje ar žydų gyvenvietėse Vakarų Krante ir gaunantys atlyginimą grynaisiais.
Palestiniečiai eina prieš pinigų keityklą Vakarų Kranto mieste Ramaloje, 2021 m. Spalio 5 d. (ABBAS MOMANI / AFP)
Ekspertai ir verslininkai sako, kad susikaupusi kieta valiuta grasina užgniaužti Palestinos finansų sistemą.
Freijui buvo neramu, kad perkant prekes iš užsienio paprastai reikia konvertuoti šekelį į užsienio valiutas, ypač dolerius ar eurus, tačiau šekelio gausa rinkoje privertė jį priimti skausmingai nepalankius kursus.
„Nugriuvusi žemė“
Palestinos pinigų valdžia, veikianti kaip centrinis bankas Vakarų Krante, perspėjo nesikaupti popieriaus šekelio, nes neturi galimybės grąžinti kietos valiutos Izraeliui.
Pinigų valdžios valdytojas Firasas Melhemas naujienų agentūrai AFP sakė, kad likvidumo kaupimas yra „labai nerimą kelianti problema“ ir tai sukelia problemų bankams ir įmonėms.
„Jei problema nebus greitai išspręsta, Palestinos rinka virs šekelio sąvartynu“, – pridūrė jis.
Šekelis buvo įsteigtas kaip oficiali valiuta Vakarų Krante ir Gazos Ruože dėl ekonominių protokolų, žinomų kaip Paryžiaus susitarimai, po Izraelio ir Palestinos valdžios pasirašytų Oslo susitarimų.
Palestinietis 2021 m. Spalio 5 d. Vakarų Kranto mieste Ramaloje esančioje keitykloje skaičiuoja krūvas banknotų (ABBAS MOMANI / AFP)
Nuo tų 1994 metų susitarimų daug kas pasikeitė.
Kadangi Izraelio bankai labiau remiasi skaitmeninėmis operacijomis, jie nebenori iš naujo įsisavinti pinigų, kurie kaupiasi Vakarų Krante, bet greitai neplinta per Izraelio ekonomiką.
Izraelio bankas pareiškė, kad saugumas yra dar viena priežastis.
„Patvirtiname, kad nekontroliuojami grynųjų pinigų pervedimai gali būti piktnaudžiaujami, ypač susiję su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir neatitiks tarptautinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo draudimo standartų“, – sakoma banko pranešime AFP.
Sprendimai?
Palestinos bankai bandė paskatinti klientus koreguoti indėlius grynaisiais pinigais, tačiau tai gali apriboti bankų turimą kapitalą ir sumažinti jų galimybes teikti paskolas.
Dėl likvidumo pertekliaus krizės kai kurie palestiniečių ekspertai vėl ragino atsisakyti šekelio, naudodamiesi unikalia Palestinos valiuta arba kitos šalies valiuta, įskaitant Jordanijos dinarą, kuris taip pat platinamas Vakarų Krante.
Palestinos pinigų valdžia taip pat spaudžia Izraelio banką susigrąžinti daugiau kietos valiutos.
Tačiau Melhemas pabrėžė, kad palestiniečiai taip pat turi „neatsilikti nuo finansinių technologijų raidos“ ir pereiti prie daugiau grynųjų pinigų mokėjimo.
„Times of Israel“ darbuotojai prisidėjo prie šios ataskaitos.
„Zombių evangelistas. Mąstytojas. Aistringas kūrėjas. Apdovanojimų pelnęs interneto fanatikas. Nepagydomas interneto fanatikas”.
