Oficialiai atidaromi nauji Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatai (nuotraukos) – MadeinVilnius.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus plečiasi ir dalį gausių meno kolekcijų perkėlė į naują pastatą, kur vertybės eksponuojamos atvirose saugyklose ir prieinamos žiūrovui. Eksponatus bus galima apžiūrėti ir susipažinti su gidais.

Praėjus šešiolikai metų po rekonstrukcijos, kovo 14 d., duris atvėrė rekonstruoti korpusai: 7 sandėliukai, ekspozicijų erdvės, skaitykla, moderni daugiafunkcė renginių salė, nedidelė konferencijų salė, modernūs biurai muziejaus darbuotojams, rajono kavinė. .

Kovo 14-osios rytą pastatas buvo pristatytas žiniasklaidos atstovams, o vakare čia rinksis kviestiniai svečiai. Registruotis į grupines ekskursijas galima nuo kovo 15 d., taip pat bus organizuojamos nemokamos ekskursijos. Apie pastarąją informaciją kviečiame sekti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus svetainėje bei muziejaus socialinių tinklų paskyrose.

Kultūrinė atrakcija

Naujos pastatų erdvės sustiprina iki šiol muziejaus kryptį – muziejus ne tik siūlo įdomių eksponatų, pasakojančių svarbias istorijas, bet ir yra prasmingos rekreacinės veiklos erdvė. Muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje – Vilniaus gatvėje – ir įsitvirtina kaip dar vienas kultūros paminklas.

„Šiandien muziejuje saugome beveik pusę milijono eksponatų – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus istorijos liudininkų“, – atskleidžia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nedita Jarokini. Naujame komplekse įrengta viena moderniausių atvirų ir interaktyviausių muziejinių vertybių saugyklų Lietuvoje. Didelę dalį eksponatų nuo šiol galima pamatyti vitrinose arba stumdomų daiktų laikymo spintelių lentynose.

„Norime pasidžiaugti, kad šios saugyklos yra interaktyvios, inovatyvios ir atviros ir jų lankytojai galės pamatyti išsamią ir labai įdomią Lietuvos teatro, muzikos ir kino istoriją. Parodysime, kas buvo paslėpta. Atviros saugyklos yra saugyklos, kuriose muziejinės vertybės pristatomos kaip paroda“, – sako N. Jarockienė.

Pastato praeitis, archeologiniai kasinėjimai ir universali salė

Atidarymo vakarą daugiafunkcėje salėje muziejaus darbuotojai pristatys pastato istoriją. XX amžius Mažųjų Radvilų rūmų kieme XIX amžiaus pradžioje iškilo gyvenamieji pastatai ir sandėliai, kurie tapo naujojo muziejaus būstine.

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė senovinio pastato arkas ir pamatus. Jis buvo atrastas XVI a. 17 amžiaus pabaigos Krostobo Radvilos, greičiausiai Narusevičių giminės, herbo fragmentai I pusėje. Šie ir kiti radiniai bei dalis arkų ir pamatų buvo konservuoti ir įstiklinti ir bus matomi lankytojams.

Daugiafunkcėje salėje vyks filmų peržiūros, spektakliai ir kiti muziejaus ar kitų institucijų renginiai. Salė lengvai transformuojama – perkeliama platforma su kėdėmis. Erdvė turi gerą akustiką ir apšvietimą. Netoliese esantiems atlikėjams ir kūrybingiems asmenims įrengtas grimo/išsilaužimo kambarys.

READ  Nugalėtojas iš pradžių matomas remporte la 11e edition de WEMW

Nuolatinė ekspozicija: šiek tiek muziejaus istorijos

Nuolatinė ekspozicija skirta supažindinti su pirmaisiais muziejaus novatoriais ir kūrėjais: Lietuvos dailininkų sąjunga, Pali Šrūja, pirmasis Teatro muziejaus direktorius Vinkas Krivi-Mickevičius, aktorius Stasis Pilkas, Antanas Jašudis ir aktorė-režisierė Unni Pakaitėte. .

1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius Pales Sroja pradėjo organizuoti Teatro muziejų. Parodoje eksponuojamas lankstinukas „Lietuvis“, kuriame buvo išspausdintas Blyškių Srujos ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekano Vincaus Krivio-Mickevičiaus kreipimasis, kviečiantis rašyti prisiminimus apie senus spektaklius, o vėliau – spektaklius, atsiųsti visą medžiagą. ir su lietuvių teatru susijusius leidinius.

Muziejui svarbus Unės Babickaitės personažas. IV amžius 2008 m. gruodžio 19 d. Gyvendama Vokietijoje, Prancūzijoje ir kituose Europos miestuose ji atsiliepė į brangaus draugo Balio Šrugos kvietimą ir pradėjo rinkti eksponatus. Daug metų ji buvo šio muziejaus ambasadorė Europoje ir Amerikoje. Jos dėka muziejaus rinkiniai pelnytai didžiuojasi žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų kūryba.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: Vienas teatrališkiausių muziejų Vilniuje

Trečiame aukšte esančioje teatro saugykloje esantys eksponatai – nuotraukos, laiškai, plakatai, protokolai, rankraščiai ir kita su teatru ir jo kūrėjais susijusi medžiaga – sudaro didžiąją dalį iki šiol sukauptų muziejaus kolekcijų.

Vienas seniausių eksponatų datuojamas 1687 m. Vilniaus mokyklinio teatro memorialas „Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis“. Vertingos asmeninės Boriso Dugovičio, Juuso Vaikaus, Antano Sutkaus, Andreaso Uliko-Zelinsko, Limono Nouriko, Dalios Tamulevičiaus, Idrio Čadaraviciaus kolekcijos ir Lietuvos teatrų archyvinė medžiaga.

Su saugykla jį supažindinęs žinomas aktorius, einantis vyriausiojo muziejaus kuratoriaus pareigas Remigigus Velkaitis pažymėjo, kad šis muziejus yra vienas teatrališkiausių Vilniuje. Senajame muziejaus pastate veikė net trys teatrai, paties muziejaus istorija prasidėjo kaip Teatro muziejaus istorija. Radvilų rūmuose esančiam muziejui aktualus faktas, kad Radvilų laikais „kiekvienas kunigaikštis laikė garbe turėti teatro trupę“.

Pasak R. Vilkaičio, „Teatro skyriaus eksponatai iš pirmo žvilgsnio kuklūs – aplikacijos, biuleteniai, per karus paslėptos, apdegusios, gal net pūvančios nuotraukos, bet svarbu, ką jie liudija“. Užsidėjus ausines galima išgirsti pasakojimą apie režisierių Joną Vaičką arba apie Lietuvoje surengtą premjerą „Joninės“.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: apipintas legendomis

Konferencijų salėje šiuo metu eksponuojama V amžiuje sukurta diskinė muzikos dėžutė. Iš pradžių Vokietijoje. Pakabintas ant kavinės ar prabangaus viešbučio sienos, „Polifonas“ pradeda veikti, kai į specialų lizdą įkišama carinė XNUMX kapeikų moneta. Publika gali išgirsti muzikinės dėžutės garsą – posėdžių salę užpildo švelnios melodijos skambesys.

READ  FNE „Cannes Online 2020“: lietuviškas filmas

Muzikinė tema tęsiama per didelių muzikos instrumentų saugyklą pirmame aukšte. Jo eksponatus galima apžiūrėti ir pro šviesios, estetiškos skaityklos langus. Restauratoriaus Pauliaus Steponavičiaus teigimu, ypatingą vertę turi žymių kultūros veikėjų muzikos instrumentai, tokie kaip fortepijonas „Oszmianiec“, kuriuo Potkamirių rūmuose grojo Adomo Mickevičiaus mylimoji Marela Potkamir Vericacona, muzikiniais garsais įkvėpusi poeto kūrybą. . Išsaugotas Mikalogo Konstantino Korleonės fortepijonas, kuriuo jis skambino Varšuvoje vadovaudamas lietuvių chorui. Čia pamatysite ir septyniolikos stygų arfos gitarą. Taip grojo vienas žymiausių XIX amžiaus muzikantų. Lietuvoje gyvenęs Europos gitaristas, lenkų menininkas ir virtuozas Markas Sokolovskis.

O trečiame aukšte – ypatingai ponui Sokolovskiui vertingas albumas, kurį sudaro to meto laikraščių iškarpos, nuotraukos su draugų dedikacijomis, gerbėjų dovanotos gėlių puokštės ir kuriozinės pastos (pvz., šakelė draugas nuo Frédérico Chopino kapo – ponas Sokolovskis mylėjo savo kūrinį vadina viena iš jo gitarų.) Trečiame aukšte esančioje muzikos instrumentų saugykloje saugomos asmeninės kompozitorių, dirigentų, operos solistų, baleto artistų, režisierių, ansamblių, muzikos teatrų ir draugijų kolekcijos. Šiame sandėliuke lankytojus pasitinka apie 1914 m. Šveicarijoje sukurto patefono garsas.

Čia rasime ir prieš kelerius metus atrastų iki šiol nežinomų Lietuvos muzikos patriarcho Južo Nogalės bažnytinių kūrinių. Tai buvo vienas svarbiausių pastarojo meto atradimų Lietuvos muzikos istorijoje. Pirmąją dainų šventę 1924 m. saugo ir graži nuotrauka, kurioje jungtiniam chorui vadovauja Juozas Naujalis. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma viena didžiausių senųjų lietuviškų plokštelių kolekcijų Lietuvoje, iš jų pirmoji – septynios Rygoje 1907 m. Įrašytos plokštelės.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: nuo tachometro iki Mekos ir šiandien

Antrame aukšte sustosime apžiūrėti muziejuje saugomų 3 kino apdovanojimų. Stiklinėje vitrinoje puikuojasi labai svarbus 1992 m. Europos kino akademijos apdovanojimas „Felix“, skirtas režisieriui Audriui Stoiniui už dokumentinį filmą „Aklųjų žemė“. Tai buvo labai svarbus įvykis jaunai lietuvaitei. Taip pat matome Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą, 2007 m. įteiktą režisieriui Arūnui Matiliui už dokumentinį filmą „Prieš skrendant į žemę“. Šį apdovanojimą galima palyginti su „Oskarais“ ir „Auksiniais gaubliais“. 2010 metais „Auksinės gervės“ apdovanojimas už nuopelnus lietuviškam kinui atiteko režisieriui ir scenaristui Arūnui Žebriūnui, sukūrusiam tokius kino šedevrus kaip pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, filmas „Riešutų duona“ ir daugelis kitų. Muziejuje eksponuojamas ir šis garbingas apdovanojimas.

READ  Alikantėje, Ispanijoje, vyras apsimeta širdies smūgiu, kad neapmokėtų sąskaitos

Pirmame aukšte esančioje kino parduotuvėje saugomi skirtingų epochų filmai, foto ir projekcinė įranga bei vaizdo kameros. Muziejuje saugomos Stipo Ozdūno ir Stasiaus Vainalauvio, vieno iš lietuviško kino pradininkų, kolekcijos. Pastarasis nufotografavo lėktuvą, kuris sudužo Dariaus ir Gerino žuvimo vietoje. Ypatingą vietą muziejaus kolekcijoje užima 1935 m. Filmų kopijuoklis iš S. Uzdono kolekcijos. Tai labai reta mašina – Europoje jų liko vos kelios. Muziejaus fonduose saugoma daugiau nei tūkstantis mažų kino kamerų, kurias padovanojo Amerikos lietuvių kino istorikas Vytautas Petroulis. Tarp jų – ir „Polex“ fotoaparatai. Šios įmonės fotoaparatas nufotografavo ir Joną Meką.

Eksponuojama viena iš seniausių kino kamerų „Le Parvo L“. Kameroje integruotas tachometras skaičiuoja, ar operatoriai fotografuoja tinkamu greičiu. Tačiau įgudę meistrai jau moka pasukti rankenėlę 24 kadrų per sekundę greičiu net nežiūrėdami. „Muziejuje galima pamatyti, kaip tobulėjo fotografijos technologijos, kokiais didžiuliais tempais tobulėjo ir kas dabar fotografuojama“, – sako vyriausiasis kuratorius, kino technologijų ekspertas Vedmantas Kazlauskas. „Tiesa, mes negalime parodyti dar naujausius fotografijos technologijų stebuklus, nes jie mums neduoti.“ „Vieną dieną dar, bet vieną dieną ji pasens ir, manau, ateis pas mus“.

Nusileidę į apačią atsiduriame antrojo filmo sandėliuke. Čia plačiau saugoma kino įranga. Matome atgijusią filmų montažo lentelę, kurioje buvo montuojami visi Lietuvos kino studijos filmai. Vitrinoje matome ir nešiojamąją režisieriaus kėdę, kuri priklausė režisieriui Petrui Abokevičiui. Atidarymo metu fone skamba VIII a. XNUMX filmų projektorius rodo filmuotą medžiagą.

Saugūs muziejaus eksponatai

Muziejus ne tik kaupia lietuvių teatro, muzikos ir kino kūrinius Lietuvoje ir užsienyje, bet ir rengia parodas, edukacinius renginius, įgyvendina tarptautinius projektus, bendradarbiauja su įvairių šalių muziejais ir kultūros įstaigomis. ir keistis parodomis.

Naujajame pastate įrengta saugojimo įranga, kurią sukūrė olandų kompanija „Bruynzeel Storage Systems“, Europos lyderė, kurianti inovatyvius sprendimus ir erdves muziejams. Pastatuose įrengtos elektros energiją taupančios vėdinimo kameros su rotaciniais rekuperatoriais, tarptautinius standartus atitinkanti sandėliavimo patalpų klimato kontrolės sistema, moderni dujinio gesinimo įranga.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus įgyvendino investicinį projektą „Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41, nauja statyba, administracinių pastatų 4G1/P, 3B2/P, 2A2/P (8.2) rekonstrukcija. .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *