„Šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų susitraukti keliomis dešimtosiomis procentinio punkto ir prognozių nekeičiame“, – sakė N. Mačiulis.

Žurnalas „The Economist“ patvirtino, kad nors Lietuvos bankas 2024 metais tikisi 3 proc. infliacijos, „Swedbank“ skaičiuoja, kad 2 proc.

„Mūsų lūkesčiai skiriasi nuo Lietuvos banko“, – pabrėžė jis.

N. pažymėjo. Mačiulis pažymėjo, kad vertinant infliacijos įtaką yra didelis skirtumas tarp prekių ir paslaugų vertės kilimo. Anot jo, nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų spalio mėnesio prekės pabrango 1,9 proc., paslaugų – 7,7 proc.

Taip pat, anot jo, analizuojant pokytį per dvejus metus, visų maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo 41 proc., o dabartinė maisto prekių kaina yra didesnė nei ES vidurkis.

„Swedbank“ ekonomistas tikisi, kad kitąmet užimtumo lygis šiek tiek sumažės, o nedarbo lygis sieks 7,1 proc. Jis teigia, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 8,5% 2020 m., o 6,2% 2025 m.

Macaulio teigimu, 2023 metais šalies prekių ir paslaugų eksportas turėtų mažėti 2,8% (ankstesnė prognozė buvo 2,5%), o 2024 metais – 2,5% augti (ankstesnė prognozė buvo 2,8%).

Žurnalas „The Economist“ taip pat pranešė, kad Europos centrinis bankas pirmą kartą sumažins palūkanų normas balandį, o 2024 m. pabaigoje jos pasieks 2,5 proc. Jo teigimu, to priežastis bus staigus infliacijos mažėjimas šalyje. euro zona, kai kuriose šalyse pasiekusi defliacinį lygį, ir recesija ar… Net ir besitraukiančios ekonomikos.

Ekonomistas teigė, kad 2024 metais JAV ir euro zoną ištiks recesija. Jis sakė, kad nors šis nuosmukis nebūtinai bus ilgalaikis, nebėra veiksnių, kurie padėjo tvariai augti Jungtinėse Valstijose ir tam tikro stabilumo kai kuriose euro zonos šalyse. JAV ekonomika šiemet turėtų augti 2,4%, o euro zonos BVP 2024 metais augs atitinkamai 0,4%, 0,8% ir 0,2%.

Abejotina, ar reikalinga biudžeto peržiūra

„Swedbank“ duomenimis, Lietuvos biudžeto deficitas 2024 m. sieks apie 2,6 proc., o 2025 m. sieks 2,2 proc., nes porinkiminis spaudimas mažėja ir ekonomika gerėja. Pasak N. Mačiulio, dabartinė Vyriausybė laikosi konservatyvios fiskalinės politikos, todėl peržiūros nereikės, net jei numatoma, kad biudžeto lėšos sumažės.

„Tikimės, kad biudžeto deficitas bus mažesnis nei Finansų ministerijos ir Lietuvos banko. Matome, kad viešųjų finansų projekcija daroma labai konservatyviai, o valstybė negali išleisti tų pinigų, kuriuos projektuoja. Tai reiškia kad labai maža tikimybė, kad biudžetą teks koreguoti“, – aiškino Mačiulis.

Jis pabrėžė, kad „sunku įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis tektų peržiūrėti biudžetą“.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad vienintelis atvejis, kai deficitas gali būti viršytas 3 proc., yra bendras nuosmukis euro zonoje, tačiau tokiomis aplinkybėmis daugelis šalių viršys Mastrichto standartus.

Jis pridūrė: „Tikėtina, kad daugelis ES šalių peržengs 3% deficito ribą ir nieko nebus“.

Lietuvoje dirba rekordinis žmonių skaičius

Maculio teigimu, šiuo metu Lietuvoje dirba 1,472 mln. žmonių, vos 6 tūkstančiais mažiau nei 2007 metais, nors nuo to laiko emigravo apie 350 tūkst. Be to, jis teigė, kad užimtumas šiuo metu auga beveik visuose sektoriuose.

„Toks darbuotojų skaičius yra unikalus pasiekimas, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą šiuo laikotarpiu”, – sakė Macioulis.

Ekonomistas patvirtino, kad tokį augimą lėmė aukštas vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis, kuris šiuo metu siekia apie 21 proc. Tačiau jis pažymėjo, kad šį vyresnio amžiaus žmonių užimtumo padidėjimą bent iš dalies lemia nepakankamos pajamos pragyvenimui, tačiau keičiasi ir požiūris.

„Islandijoje 30 procentų pagyvenusių žmonių yra iš dalies užimti, o Japonijoje, kur, kaip žinoma, gyvenimo trukmė yra daug didesnė, ji siekia 50. Manome, kad laikui bėgant ir ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau lietuvių. nusprendžia nenutraukti savo karjeros sulaukę pensinio amžiaus“.

Migrantų antplūdis taip pat prisidėjo prie darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus padidėjimo – per pastaruosius 12 mėnesių jų skaičius siekė apie 31 000. Mačioulis teigė, kad ateityje šis skaičius mažės, bet vis tiek pasieks 15 000 žmonių per metus.

JAV bumas blėsta, o euro zona tebėra įšalusi

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, sutrikusios tiekimo grandinės, darbuotojų trūkumas, per pandemiją sukaupti finansiniai rezervai ir dosni vyriausybių asignavimai pastaraisiais metais perkaitino daugelio Vakarų šalių ekonomiką, o paklausa viršija pasiūlą, o tai prisideda prie didesnės infliacijos. Tačiau gyventojų perkamosios galios praradimas ir kylančios palūkanų normos greitai pristabdė paklausą.

Jungtinių Valstijų augimą šiais metais vis dar palaikė per pandemiją sukaupti fiskaliniai rezervai, aukštas užimtumo lygis ir didelis biudžeto deficitas. Tuo tarpu euro zonos ekonomika trečiąjį metų ketvirtį šiek tiek smuko, o jos BVP beveik nepakito, palyginti su praėjusių metų viduriu. Ekonomistai teigia, kad euro zonos augimas stagnuoja dėl gyventojų perkamosios galios praradimo dėl praėjusių metų infliacijos, kai kurių pramonės sektorių nekonkurencingumo dėl brangios energijos ir neįprastai aukštų palūkanų normų.

Pasaulinė prekyba nuo šios vasaros sumažėjo ir nukrito žemiau ilgalaikės augimo tendencijos. Daugelyje Europos šalių pagrindinių prekių paklausa tebėra silpna. Ekonomikos tyrime teigiama, kad tai atspindi silpni pramonės rezultatai ir lūkesčiai.