Nicolas Sarkozy, buvęs Prancūzijos prezidentas, buvo nuteistas kalėti pagal svarbų nuosprendį

2007–2012 m. Prezidentas buvo nuteistas už bandymą neteisėtai gauti informaciją iš vyresniojo teisėjo 2014 m. Apie vykdomą jo kampanijos finansų tyrimą.

Teisėjas teigė, kad Sarkozy neprivalo atlikti laisvės atėmimo bausmės. Bausmę gali atlikti dėvėdamas elektroninę apyrankę namuose.

66 metų vyras yra pirmasis prezidentas, nuteistas kalėti šiuolaikinėje Prancūzijos istorijoje.

Paryžiaus prokuroras prašė Sarkozy ir kitiems kaltinamiesiems bei jo advokatui Thierry Herzogui ir buvusiam teisėjui Gilbertui Seibertui skirti dvejų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Herzogas ir Seibertas buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti.

Po ilgo tyrimo ir teisinio įsitraukimo teismas prasidėjo praėjusių metų pabaigoje. Teisėjas pirmadienio popietę paskelbė nuosprendį Sarkozy priešais pilną teismo salę.

Byla, pavadinta „telefoninių pokalbių klausymo byla“, prasidėjo 2013 m., Kai tyrėjai, atlikdami tyrimą prieš Sarkozy, klausėsi Sarkozy ir jo advokato Herzogo telefonų.

Jie išsiaiškino, kad abu vyrai pažadėjo vyriausiajam teisėjui Gilbertui Azibertui užimti svarbias pareigas Monake mainais į informaciją apie vykstantį tyrimą dėl įtarimų, kad Sarkozy priėmė neteisėtus mokėjimus iš „L’Oréal“ įpėdinio Lilliano Bettencourto už sėkmingą 2007 m. Prezidento kampaniją.

Sarkozy gresia kiti kaltinimai. Po kiek daugiau nei dviejų savaičių jis vėl bus teisiamas už kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimą per nesėkmingą 2012 m. Perrinkimo pasiūlymą, bendradarbiaudamas su draugiška viešųjų ryšių įmone, kad užmaskuotų tikrąsias savo kampanijos išlaidas.

Atskiroje byloje Prancūzijos prokurorai nagrinėja įtarimus dėl neteisėto kampanijos finansavimo iš Libijos. Miręs Libijos lyderis Muammaras Gaddafi tariamai pristatė 2007 metų Sarkozy kampaniją milijonais eurų, gabenamų į Paryžių bagaže.

2011 m. Buvęs prezidentas Jacques’as Chiracas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis ir nuteistas dvejų metų vykdymo atėmimo bausme už fiktyvių pareigūnų įdarbinimą, kai jis 1990-ųjų pradžioje dirbo Paryžiaus meru.

READ  Italijos prezidentas Mattarella atmetė ministro pirmininko Draghi atsistatydinimą

Paskutinis Prancūzijos valstybės vadovas, nuteistas kalėti, buvo maršalas Philippe’as Petainas 1945 m. – už išdavystę, kai jis bendradarbiavo su naciais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *