NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą atsisakyti savo pasipriešinimo Švedijos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso, tikėdamasis, kad Stokholmo įstojimas bus baigtas „kuo greičiau“.
Didėja spaudimas R. T. Erdoganui, kad jis pabrėžtų Švedijos narystę NATO prieš liepos mėnesį planuojamą viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje Vilniuje.
„Narystė padarys Švediją saugesnę, bet taip pat sustiprins NATO ir Turkiją“, – Stambule susitikęs su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir naujai paskirtu užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, kuris vadovavo žvalgybos agentūrai, žurnalistams sakė Stoltenbergas.
„Tikiuosi kuo greičiau užbaigti Švedijos prisijungimą“, – sakė jis.
Šeštadienį Stoltenbergas sostinėje Ankaroje dalyvavo dar penkeriems metams perrinkto R.T.Erdogano inauguracijoje, per prabangią ceremoniją, kurioje dalyvavo dešimtys pasaulio lyderių.
NATO narė Turkija lėtai priėmė Švedijos prisijungimą prie karinio aljanso. Ji ir Vengrija yra vienintelės dvi NATO šalys, kurios neratifikavo narystės paraiškos.
Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė paraiškas prisijungti prie koalicijos, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Suomija oficialiai įstojo į NATO balandį.
– Protestai prieš Turkiją
R.T.Erdoganas apkaltino Švediją esant prieglobsčiu „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams – grupuotei, įtrauktos į Turkijos ir jos Vakarų sąjungininkų juodąjį sąrašą.
„Švedija ėmėsi svarbių konkrečių žingsnių, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą“, – sakė Stoltenbergas.
„Tai apima Švedijos konstitucijos pataisas, ginklų embargo nutraukimą ir antiteroristinių operacijų, įskaitant prieš PKK, suintensyvinimą“, – sakė jis.
„Švedija įvykdė savo įsipareigojimus“.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas taip pat sakė, kad Stokholmas įvykdė „visus savo įsipareigojimus“ prisijungti prie NATO ir paragino Turkiją ir Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie aljanso.
Ankarą ypač nuliūdino protestai prieš Turkiją ir R. Erdoganą Stokholme.
Švedijos valdžia leido sekmadienį miesto centre vykti demonstracijai „Jokių NATO, Švedijoje nėra Erdogano įstatymų“.
„Susirinkimų ir saviraiškos laisvė yra pagrindinės vertybės demokratinėse visuomenėse, – sakė Stoltenbergas. – Tačiau turime prisiminti, kodėl taip atsitiko.”
Jis pridūrė: „Šių demonstracijų organizatoriai nori neleisti Švedijai prisijungti prie NATO, pakenkti jos bendradarbiavimui su Turkija prieš terorizmą ir susilpninti NATO“.
„Neturime leisti jiems pasisekti“.
Stoltenbergas sakė, kad pernai per aljanso viršūnių susitikimą Madride sudaryta bendra Turkijos, Švedijos ir Suomijos darbo grupė susitiks birželio 12 d., tačiau vietos nenurodyta.
Jis taip pat padėkojo Turkijai už papildomų karių dislokavimą į NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Kosove (KFOR).
Daugiau nei 80 žmonių, tarp jų 30 taikdarių, buvo sužeisti pirmadienį viename Kosovo šiaurės miestelyje, kai NATO vadovaujamos KFOR pajėgos susirėmė su etniniais serbų protestuotojais, kurie mėtė akmenis, butelius ir Molotovo kokteilius.
Stambule Stoltenbergas pasmerkė „neišprovokuotas atakas“ prieš KFOR pajėgas ir pareiškė: „KFOR ir NATO imsis visų būtinų priemonių, kad išlaikytų saugią aplinką visiems Kosovo piliečiams“.
fo/lcm
„Bendras interneto gerbėjas. Neapsikentęs„ twitter „guru. Intravertas. Visas skaitytojas. Popkultūros nindzė. Socialinės žiniasklaidos entuziastas.”