Maratas Sargsianas ruošia dirbtinio intelekto kriminalinę dramą „Didysis inkvizitorius“

O jeigu šiandien pasirodytų naujas mesijas, bet jo antgamtinė galia būtų skelbti žmonėms intymius vaizdo įrašus be įspėjimo? Tokia keista prielaida yra antrasis vilniečio armėnų režisieriaus Marato Sargsyano ilgametražis filmas „Didysis detektyvas“. Jame visagalis padaras – humanoidinis dirbtinis intelektas, kurio žmogaus vardas – Vermis. Jo nusikaltimai greitai kaupiasi, valdžia yra bejėgė, o bet koks tyrimas sužlugdomas.

Filmas kitą savaitę bus rodomas Salonikų kino festivalio „Agora Crossroads“ bendros gamybos forume. Kaip lietuviškas projektas, tai taip pat yra naujausios „Agoros“ iniciatyvos „Tiltas į šiaurę“, jungiančios Europos šiaurę ir pietus potencialioms kūrybinėms partnerystėms, dalis.

Sargiaso debiutinis pilnametražis filmas – labirintinė karo drama „Totvynis neateis“ – premjera įvyko 2020 m. kaip Venecijos kritikų savaitės atrankos dalis. Filme buvo nagrinėjamos tokios temos kaip karas, taika ir religija, nereikalaujant jokių konkrečių sprendimų. Armėnų režisierius žino, kad pasaulis yra daug sudėtingesnis ir leidžia pereiti nuo žiaurios tikrovės prie magiškojo realizmo.

„Didysis inkvizitorius“ supažindina žmones akis į akį su dirbtiniu intelektu, jų pačių lauke. Filmą prodiusuoja Klementina Remekaiti, kuri yra Lauryno Bareisos „Piligrimai“ (2021 m. „Horizontų“ apdovanojimo už geriausią filmą Venecijoje laimėtojas) „Afthschool in Lithuania“ kompanija, remiama Lietuvos kino centro.
Bandydamas parodyti pasaulį tokį, koks jis yra šiandien, per socialinės žiniasklaidos vaidmenį žmonių sąveikoje, Sargsyanas sugalvojo pagrindinio veikėjo, įkūnijančio prieštaravimą, idėją.

Vermesai gali turėti antgamtinių galių, tačiau jų daroma žala yra tikra. Štai kodėl vyksta žūtbūtiniai bandymai sumenkinti jo galias, vyksta tyrimai, katės ir pelės žaidimai, netgi teismai ir prisipažinimai: visi reikalingi kriminalinės dramos tropai. Tačiau režisierius mieliau tai vadina pasaka suaugusiems arba paslaptinga drama.

Savo požiūrį į antro kurso filmą jis apibūdina kaip pasityčiojimą iš savęs. „Klausimai, kuriuos ji tiria, yra rimti, o temos, kurias ji paliečia, yra sudėtingos, bet aš stengiuosi tai palengvinti komiškomis detalėmis. Mes įsivaizduojame, kad tai labiau auditorija orientuotas projektas.” Kalbėdamas apie prieigos klausimą, jis priduria: „Jei nori suprasti šį filmą, nebūtina suprasti meno ypatumus. Atrodo, kad kiekvienas gali suprasti šio nepaprasto žmogaus istoriją be jokių specialių žinių ar įrankių. darykite tai.

READ  Kas yra Lietuvos „Eurovizijos 2022“ įstatymas? Susipažinkite – Monica Liu

„Mes iš tikrųjų nenaudojame dirbtinio intelekto šiam veikėjui reprezentuoti, bet norėjau su humoru parodyti, kaip mes, žmonės, susiduriame su dirbtiniu intelektu ir kad jis nuolat keičiasi, o mes taip pat keičiamės minutė po minutės“, – aiškina Sargsyanas. . „Iki minutės.” Vermeso personaže rašytoja-režisierė įžvelgia mūsų laikų virsmų metaforą. Tačiau pasikeičia ir pagrindinis veikėjas, sutikęs detektyvą, kuriam pavesta atskleisti jo motyvus. „Ji neša žmonių lūkesčius. dirbtinio intelekto link apskritai, – aiškina Sargsianas, – bet jie daro įtaką vienas kitam, ir tokiu pat mastu… Žmogus tampa galingesnis, jis taip pat auga kaip žmogus. mato abipuses ekranų ir gyvenimo sąsajas.

Kalbėdamas apie tai, kaip aktorius gali autentiškai pavaizduoti dirbtinio intelekto pagrindinį veikėją, Sarjianas paaiškina, kad Vermesas yra labai tylus. „Ne tik tai, bet ir klausosi, nuolat sugeria viską aplinkui, kaip Alexa ar mūsų išmanieji telefonai. Kadangi personažas yra labai budrus, atitinkamas aktorius turės labiau pasikliauti savo veido išraiškomis, gestais ir išvaizda. „Manau, kad technikos yra skirtos paruošti atlikėją veikti per daug nevaidinant“, – priduria jis. Tai laukiamas iššūkis, nes tokia tyla turėtų provokuoti visus aplinkinius: kai kas nors taip tyli, žmonės nori nutraukti tylą, kaip nors ją sugriauti.

Sarjianas skuba atkreipti dėmesį, kad „Didysis inkvizitorius“, net jei jis nagrinėja paradoksalius klausimus, nėra tiesioginė dirbtinio intelekto kritika. „Žiūrint iš išorės, mūsų dabartinė kebli padėtis yra labai įdomi. Kaip būtų, jei dirbtinis intelektas būtų žmogus? Atsakant į šį klausimą svarbus ir humoras, todėl filmo tonas yra lengvesnis. Filmas atrodo pozityvesnis apie AI vaidmenį, tačiau režisierius priduria, kad net jei šiais laikais ne visi naudoja AI, kartais pabandžius tai padeda.„Tai nėra blogai arba bent jau ne tik blogai.

READ  „Firefox“ padidina privatumą, nes visapusiška slapukų apsauga tampa numatytuoju visų vartotojų pasirinkimu

„Agora Crossroads“ bendros gamybos forumas vyksta lapkričio 5–9 dienomis Salonikuose, Graikijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *