Lietuvos užsienio reikalų ministras NATO sako, kad turėtų „labai labai rimtai“ žiūrėti į savo saugumą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atnaujino raginimą pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nepaisant kaltinimų, kad jis ir kiti kovo 21 dieną surengs didelę evakuaciją pagrindiniame pietiniame Mariupolyje, karo nusikaltimų ir mirtinų gatvių kovų židinyje.

Zelenskis interviu CNN kovo 20 d. sakė: „Esu pasirengęs su juo derėtis“, kai plačiai pasmerkta, neprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą įžengia į ketvirtąją savaitę.

Tiesioginė santrauka: Rusija okupuoja Ukrainą

RFE / RL Tiesioginė Ukrainos santrauka Neišprovokuota invazija į kaimyninę Rusijos šalį suteikia jums visą naujausią informaciją apie Kijevo kovą, jo piliečių padėtį ir Vakarų reakciją.. Pateikiama tiesioginė santrauka Naujausi įvykiai Ir analizė, atnaujinama visą dieną.

„Nemanau, kad galime užbaigti šį karą be derybų“, – per vertėją sakė Želenskis.

„Jei yra tik 1 procento tikimybė sustabdyti šį karą, manau, turėtume pasinaudoti šia galimybe.

„Jei šios pastangos žlugs, tai reikš III pasaulinį karą.

Atskirai Turkijos užsienio reikalų ministras interviu sakė, kad Rusijos ir Ukrainos derybininkai artėja prie susitarimo „kritiniais“ klausimais ir tikisi, kad greitai bus pasiektos paliaubos.

Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu anksčiau šį mėnesį Turkijos Antalijos mieste surengė derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, tačiau šios derybos nedavė konkrečių rezultatų.

Zelenskis CNN sakė, kad kovos tęsėsi Mariupolyje, strateginiame mieste, kuriame gyvena 400 000 gyventojų, prieš prasidedant karui. Pastarąsias dvi savaites žmonės kenčia be pagrindinių patogumų, tokių kaip geriamasis vanduo, maistas ir kuras.

Rusija siekia perimti Rytų Ukrainos miesto kontrolę, kuri leistų Krymui 2014 metais aneksuoti Kremliaus remiamą separatistų okupuotą teritoriją.

Anot Rusijos žiniasklaidos, Rusijos kariuomenė Ukrainai davė laiką iki paryčių kovo 21 d., kad ji pasiduotų miestui.

Tačiau kovo 21 d. Ukrainos vicepremjerė Irina Vareščiuk pareiškė: „Nėra jokios kalbos apie jokį pasidavimą ar ginklo padėjimą. Mes jau informavome apie tai Rusijos pusę”.

Selenskis ir kiti Ukrainos pareigūnai kaltino karo nusikaltimus Maskvoje.Rusijos kariškiai subombardavo Mariupolio meno mokyklą, kurioje intensyviuose mūšiuose prisiglaudė apie 400 žmonių.

Kovo 20 d. vietos pareigūnai per savo „Telegram“ kanalą pranešė, kad mokyklos pastatas buvo sugriautas ir žmonės gali būti po griuvėsiais. Iškart pranešimų apie sužalojimus nebuvo.

„Tai padaryti taikiam miestui – tai padarė okupantai – tai terorizmas, tai bus prisimenama šimtmečius“, – kovo 20 d. vaizdo kreipimesi į tautą sakė Želenskis.

Meno mokykla buvo užpulta kovo 16 d., kai Rusijos oro antskrydžiai nuvertė viešąjį teatrą Mariupolyje. Miesto pareigūnai sakė, kad 130 žmonių buvo išgelbėti, o dar daug žmonių tikriausiai buvo griuvėsiuose. Gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų.

Anksčiau tą dieną Rusijos pajėgos subombardavo miesto gimdymo namus.

Rusija neigia nusitaikiusi į civilius, nepaisant daugybės įrodymų apie mirtinus išpuolius prieš nekarines bazes.

Kovo 20 d. pabaigoje Ukrainos centrinė valdžia paskelbė apie planus nusiųsti dešimtis autobusų, kurie padėtų evakuoti kovojančius pabėgėlius Mariupolyje.

Pasak vicepremjero Varešuko, kovo 21 dieną į miestą atvyks apie 50 autobusų.

Jis sakė, kad kovo 20 d. į Saporizijos miestą, esantį už 225 kilometrų nuo Mariupolio, buvo evakuoti 3985 žmonės.

Žiūrėkite: Rusijos pajėgos, bandančios judėti link Ukrainos sostinės Kijevo, sulaukė įnirtingo pasipriešinimo ir aukų. Kovo 18 dieną Ukrainos specialiosios paieškos grupė surinko Rusijos karių kūnus, tikėdamasi, kad jie gali būti perkelti į Ukrainos karo belaisvius.

Nors teigiama, kad Rusijos invazija apėmė didžiąją šalies dalį, Rusijos pajėgos toliau bombarduoja Ukrainos miestus, sulaukusios tarptautinio pasmerkimo ir raginimų nedelsiant nutraukti ugnį, dėl ko buvo patirti dideli kariuomenės ir karinės įrangos nuostoliai.

Stebėtojai spėja, kad Rusijos karinį pagreitį daugelyje šalies vietų sustabdė Ukrainos pajėgos, o karas, prasidėjęs Rusijos invazija į kaimynę vasario 24 d., gali sukelti ilgą ir užsitęsusią aklavietę.

Sostinėje Kijeve meras Vitalijus Kličko sakė, kad kovo 20 d. pabaigoje, po gana ramios apšaudymo dienos, jis užklupo gyvenamuosius rajonus ir prekybos rajoną Butelio rajone.

„Sostinės Bodil rajone įvyko keli sprogimai“, – savo kanalui „Telegram“ sakė K. Kličko.

Kovo 20 d. paskelbtais JT duomenimis, beveik ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo perkelti dėl invazijos.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad iš 44 mln. Ukrainos žmonių savo namus paliko mažiausiai 10 mln.

Per Ukrainą į kaimynines šalis pabėgo apie 3,4 mln. žmonių, dauguma jų – į NATO ir ES narę Lenkiją.

JT žmogaus teisių biuras kovo 19 d. apskaičiavo, kad kovo 20 d. Ukrainoje žuvo 902 civiliai ir 1 459 buvo sužeisti. Tačiau sakoma, kad tikrasis skaičius yra dar didesnis. Patikrinkite ataskaitas keliuose smarkiai apgadintuose miestuose.

JT teigia, kad dauguma aukų įvyko dėl sunkiosios artilerijos ir sviedinių raketų iš kelių raketų sistemų ir raketų bei oro antskrydžių.

Didžiosios Britanijos transliuotojo „Sky News“ paklausta, ar Rusija vykdo genocidą jo šalyje, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stepanišina atsakė: „Tai ne klausimas. Tai realybė, su kuria susiduriame visi“.

ŽIŪRĖTI: Dviejų metų Stephenas Schafakas žuvo per Rusijos pajėgų apšaudymą kovo 16 d. Novi Petrovitsky mieste, netoli Ukrainos sostinės Kijevo. Jo tėvas kovo 17 d. kalbėjo su esamuoju laiku.

Nepaisant policijos susidorojimo su protestuotojais, protestai prieš Rusijos okupaciją tęsėsi daugelyje pasaulio miestų, įskaitant Rusiją.

Nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad protestai vyko Maskvoje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge, Nižnij Novgorode ir Vladivostoke.

„OVD-Info“ praneša, kad nuo invazijos pradžios per antikarinius protestus buvo sulaikyta daugiau nei 15 000 žmonių.

Sunku patvirtinti karių skaičių abiejose pusėse.

Želenskis kovo 20 d. vaizdo žinutėje sakė, kad per invaziją žuvo 14 000 rusų.

„Tai 14 000 mamų, 14 000 tėčių, žmonų, vaikų, giminaičių, draugų – ar nepastebi? jis pasakė.

Maskva pripažino tik 498 mirtis, iš viso skelbta invazijos pradžioje.

ŽIŪRĖTI: Baltarusija atšaukė visus savo ambasadorius iš Ukrainos. Ambasadoriui Iharui Sokolui kovo 18 d. išvykus, Ukrainos pasienio pareigūnas bandė jam įteikti „30 sidabrinių monetų“ – tai nuoroda į biblinę istoriją apie Judą, išduodantį Jėzų. Rusijos kariai, dislokuoti Baltarusijoje karinėms pratyboms, prisijungė prie vasario 24-osios invazijos į Ukrainą.

Ukraina teigia, kad prieš savaitę žuvo apie 1 300 jos karių. Šis skaičius negali būti patvirtintas atskirai.

Rusijos invazija buvo pasmerkta visame pasaulyje, o popiežius Pranciškus pavadino tai „beprasmiška žmogžudyste“ ir „neapykantos kupinu karu“.

Tačiau Rusijos sąjungininkė Kinija nekritikavo Rusijos ir nedalyvavo Maskvai įvestose sankcijose.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paragino Pekiną stoti prieš invaziją.

„Laikui bėgant, didėjant Rusijos žiaurumų skaičiui, manau, kad žmonėms bus sunkiau ir politiškai gėdingai aktyviai arba pasyviai atsiprašyti už Putino invaziją“, – sakė jis „The Times“.

JAV prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę vyks į Europą skubioms NATO deryboms dėl Ukrainos karo.

Ukrainos pareigūnai pakvietė Pitą apsilankyti šalyje, tačiau Baltieji rūmai nurodė, kad prezidentas vizito metu neketina apsilankyti karo draskomoje šalyje.

Pranešė AP, AFP, dpa, BBC ir Reuters

READ  Lietuvos dviprasmiškas vaidmuo prastuose Baltarusijos demokratiniuose standartuose – OpEd – Eurazijos apžvalga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *