gegužės 24 d 2023 m. Europos Sąjunga: Ūkio ir inovacijų ministrui paskelbus planus per kelerius metus apykaitiniu paversti bent 12% Lietuvos ekonomikos, daugiau perdirbimo siekia ir šalies žemės ūkio sektorius. Ir vis dar kasmet išmeta apie 1 milijoną plastikinių tarų, naudojamų augalų apsaugos priemonėms laikyti. Tuo tarpu daugumoje Europos šalių ūkininkai šią pakuotę išplauna, rūšiuoja ir perdirba nemokamai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje planuojami pokyčiai turės ne tik poveikį aplinkai, bet ir kasmet ūkininkams gali sutaupyti iki 2 mln.

„Lietuvos ūkiuose kasmet susidaro apie 300 000 kilogramų plastikinių pesticidų pakuočių atliekų. Tinkamai nuplaunamas ir grąžinamas perdirbti, jis turės didelį poveikį aplinkai ir prisidės prie Lietuvos tikslo pereiti prie žiedinės ekonomikos. Jau keletą metų vykdome sėkmingą bandomąjį projektą su keliais Lietuvos ūkiais, tačiau pagrindinis tikslas – sukurti didžiulius pokyčius šalies žemės ūkio sektoriuje“, – viešėdamas „CropLife Lietuva“ sakė „CropLife Europe“ konsultantas Stephenas Birdie. Nacionalinė narių asociacija Lietuvoje, praėjusią savaitę. Vizito metu jis taip pat susitiko su Cimo, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovais, glaudžiai susijusiais su žemės ūkio sektoriumi.

Susitikimų metu jis pasidalijo gerąja kitų šalių patirtimi, aptarė pramonės norą Lietuvoje sukurti atskiro srauto sistemą augalų apsaugos produktų pakavimui tvarkyti bei reikalingus papildomus sprendimus.

Ponas Berdy sakė, kad Lietuva yra pajėgi sukurti tokią atliekų tvarkymo sistemą, kokia naudojama daugelyje Europos šalių, ir tokiam pokyčiui yra politinis palaikymas.

Ūkininkai taip pat turės tiesioginės naudos iš tokios sistemos. Nors Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas, o tai reiškia, kad atliekų tvarkymo kaštai įskaičiuojami į gaminio kainą, ūkininkai turi antrą kartą susimokėti už savo paženklintų plastikinių pakuočių išvežimą iš ūkio. „CropLife Lithuania“ skaičiuoja, kad tinkamai įgyvendinus gamintojo atsakomybės principą, ūkininkams nereikės mokėti už šių atliekų surinkimą, kasmet ūkininkai sutaupys iki 2 mln.

Įstatymas tai draudžia

Šiuo metu Lietuva yra viena iš septynių ES šalių, kuriose vis dar trūksta organizuotos augalų apsaugos produktų surinkimo ir tvarkymo atskirai sistemos.

„Siekiama, kad iki 2025 metų visos ES valstybės narės turėtų specialią augalų apsaugos pakuočių valdymo sistemą. Prancūzija jau surenka iki 90% visų parduotų pakuočių, todėl turime gerąja praktika, kuria galime dalytis su šalimis, kuriose nėra sistemos, įskaitant Lietuvą. su žemės ūkio sektoriumi ir politikais, sakė P. Berdy, ieškojome sprendimų, kaip įveikti reguliavimo ir administracines kliūtis.

Jis priduria, kad Lietuvoje tarp suinteresuotų šalių yra bendras sutarimas dėl sistemos būtinybės siekiant apvalumo, todėl svarbu nesivelti į smulkmenas ir matyti didesnį vaizdą. Pirmoji augalų apsaugos produktų vertės grandinės užduotis – kuo labiau didinti informuotumą apie tinkamo skalavimo ir pakuočių tvarkymo svarbą, bendradarbiauti su institucijomis, pakuočių organizacijomis ir atliekų tvarkytojais, siekiant išplėsti atskirą augalų apsaugos pakuočių grupę ir dirbti. su valdžios institucijomis, kad būtų galima reguliuoti ir vykdyti.

„Siekiant šių tikslų, į vartotojų informavimą ir prieigos prie informacijos užtikrinimą turi būti įtrauktos visos suinteresuotosios šalys – pramonė, institucijos, atliekų tvarkytojai, NVO, o tinkamai pakuotes tvarkantys ūkininkai turi dalytis gerąja patirtimi su kolegomis, kurie to dar nepadarė. Tik paskleidę žinią apie pakuočių tvarkymo svarbą ir surinkę didelį kiekį pakuočių atliekų, galėsime pradėti kurti efektyvią perdirbimo sistemą Lietuvoje“, – sako Berdy.

Prisidėkite prie labiau žiedinės ekonomikos, kaip dalį mūsų įsipareigojimų iki 2030 m

„CropLife Europe“ pripažįsta mūsų atsakomybę prisidėti prie žiedinės plastikų ekonomikos, aktyviai dalyvaujant Europos Komisijos „Circular Plastics Alliance“ ir skatinant konteinerių valdymo sistemas pagal iniciatyvą „CleanFarms“.

Taip pat skaitykite: „FMC Corporation“ ir „Syngenta“ ketina parduoti pažangią piktžolių kontrolės technologiją ryžiuose Azijoje

(Norėdami gauti naujausių žemės ūkio naujienų ir atnaujinimų, sekite Krishak Jagat google naujienos)