„China Post“ CR Express 1 tomas traukinys nusileidžia 2020 m. Balandžio 14 d. Vilniuje, Lietuvoje. Nuotrauka: Xinhua

Lietuva, maža Baltijos šalis, turinti mažiau nei 3 milijonus gyventojų, išskubėjo į anti-Kinijos frontą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šeštadienį paskelbė, kad Lietuva pasitraukė iš 17 + 1 bendradarbiavimo mechanizmo tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių (VRE). Prieš dvi dienas parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Kinija buvo apkaltinta vykdant genocidą prieš etnines mažumas šalies Sindziango uigūrų autonominiame regione.

„Mūsų nuomone, ES yra labai vieninga nuo suskaldžiusio 16 + 1 formato, todėl pats laikas pereiti prie efektyvesnio 27 + 1“, – sakė Landsbergis.

Tai tikrai nestebina. Vasario pradžioje Pekino ir Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimo planas paliko Lietuvos mechanizmą Landsbergiams, sakydamas, kad jis „beveik nedarė nieko gero“ Lietuvai. Lietuva taip pat planuoja išplėsti ryšius su Taivano sala iki šių metų pabaigos atidarydama ekonominę atstovybę saloje.

Neabejotina, kad rimtus ir provokuojančius veiksmus, kurių imasi Lietuva, ir toliau skatina JAV. Lietuva palietė beveik visas raudonąsias Kinijos linijas ir iš jos išeiti nėra. Jos žingsniai yra tai, kad politikoje visiškai užimama JAV pusė.

Bet kuri šalis, suvokianti politinę laisvę, nebus lengvai pagrobta JAV interesų. Jie sutelks dėmesį į strateginę pusiausvyrą, vengdami patekti į geriausias kovas dėl valdžios ir tapti aukomis. Kalbant apie mažąją Lietuvą, ji klaidingai mano, kad Amerikos įtaka gali pagilinti jos politiką ir realizuoti savo interesus, stodama į JAV pusę. Strateginės pusiausvyros požiūriu pusės pasirinkimas didžiosiose jėgos rungtynėse būtų žalingas Lietuvos interesams.

Bet reikia pažymėti, kad JAV gali lengvai patraukti Lietuvą į savo pusę, nes pastaroji yra maža šalis, kuri jau seniai laikosi JAV palankios pozicijos. Kitos Europos šalys, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, rečiau laikosi Lietuvos atvejo.

Lietuva ragino kitas ES nares „nutolti nuo susiskaldžiusio formato 16 + 1“. Tiesa ta, kad mechanizme dalyvaujančios Europos šalys tikrai pasinaudojo Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimu.

„17 + 1“ mechanizmas sustiprino bendradarbiavimą pagal politiką, apimančią savanoriškas konsultacijas, bendradarbiavimą, atvirumą ir visa kita. „Xinhua“ duomenimis, Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių prekyba per metus išaugo 8,4 proc., Iki 103,45 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo pasaulinį nuosmukį. Nuo bendradarbiavimo mechanizmo paleidimo 2012 m. Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių prekyba išaugo 85 proc. Joje užfiksuotas garbingas vidutinis 8 procentų metinis augimo tempas. Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimas rodo išgyvenimą ir regresą. Lietuvos pasitraukimas įrodo, kad šalis nesugebėjo suprasti bendros Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos santykių raidos tendencijos. Tai ateityje neigiamai paveiks šalį užsienio prekybos prasme.

Kai kurios JAV ir Vakarų žiniasklaidos priemonės nurodė, kad Lietuva pasitraukė iš 17 + 1 mechanizmo kaip naujausią augančių Kinijos ir ES „drebančių santykių“ ženklą. Juokinga manyti, kad mažos Baltijos valstybės veiksmai paveiks visos ES požiūrį į Kiniją. Kinija ir Europos Sąjunga ir toliau susiduria su nepatogumu bendradarbiavimo srityse. Gėdinimas vadinamas ideologiniu konfliktu. Tai ypač rodo, kad ES bando užgrobti Kinijos ir ES ekonominius ir prekybos santykius, vadinamus žmogaus teisių diplomatija. Tačiau Kinija užėmė lyderio poziciją santykiuose su Europos Sąjunga. Svarbiausia, kad Kinijos ir ES santykiuose yra daugybė elementų, kurie nėra lengvai sukrėtami.

„17 + 1“ yra savanoriško dalyvavimo ir bendradarbiavimo platforma. Palikti 17 + 1 mechanizmą yra Lietuvos pasirinkimas, tačiau tai yra trumparegiškas sprendimas – ilgainiui tai kainuos daugiau. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas antradienį pareiškė, kad sutrikimas nepaveiks Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimo. Lietuva perdėjo, ieškodama kaltės su Kinija. Ji nori tapti pionieriumi prieš Kiniją, tačiau galų gale tai bus patrankų mėsa.

Šį straipsnį parengė „Global Times“ žurnalistas Yu Jinqi, remdamasis interviu su Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto mokslininku Gao Jianu. nuomonė@globaltimes.com.cn