Gegužės 18 d., šeštadienį, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus Muziejų naktį pasitinka žodžiais „Eksperimentas ir tyrinėjimas: kūrėjai buvę ir dabartis“. Kviesime pamatyti muziejaus vertybes iš arti naujose atvirose galerijose, sukurti animatroniką kūrybinėse dirbtuvėse, susitikti su išskirtiniais kūrėjais ir mokslininkais.

Šių metų Tarptautinės muziejų dienos tema – „Muziejai mokytis ir tyrinėti“. Todėl Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejaus programa pasiūlys pažvelgti į menų evoliuciją: kaitą ir pastovumą. Įvykių gijos tarp buvusių ir dabartinių kūrėjų. Išstudijavę istorines vertybes, prisiminę animacijos pradžią ir Mstislavo Dobužinskio įspaudą kine, pereisime į dabartį.

Novatoriškas elektrines gitaras siūlančio prekės ženklo „Lava Drops“ įkūrėjas Rapolas Grace’as pasakos, kaip gitarų gamyboje naudoja skirtingas medžiagas, įskaitant gintarines ar net lėktuvo dalis, ir kodėl gamina lašo formos instrumentus. Mados dizainerės Dovilės Gudačiauskaitės istorija taps šviesiu tiltu tarp praeities ir dabarties. Autorė savo drabužiais perkelia praeities autentiškumą į dabartį. Jos kurti drabužiai neša savo žinią ir tampa simboliu.

Šio mokslo ir menų festivalio lankytojai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 16:17 PM iki XNUMX:XNUMX PM gali prasidėti nuo Nemokamas pasivaikščiojimas Po atviro sandėliavimo. Atraskite autentiškus lobius teatro, didelio masto instrumentų, muzikos, kino kamerų ir filmavimo įrangos sandėliuose. Šios saugyklos įrengtos naujame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastate (Vilniaus g. 41d), kuris kovo viduryje atsidarė po 16 metų trukusios rekonstrukcijos. Į juos galima patekti per muziejaus kiemą. Visi renginiai vyks šiuose pastatuose.

Šiose erdvėse eksponatus galima pamatyti vitrinose arba stumdomų daiktų laikymo spintelių lentynose. Čiurlionio fortepijono ar fotoaparato, panašaus į Jono Meko naudotą, iš arti dar nebuvo galima pamatyti! Be 7 sandėliukų, pastate taip pat įrengtos ekspozicijų erdvės, skaitykla, moderni daugiafunkcė renginių salė, nedidelė konferencijų salė, 9 modernūs biurai muziejaus darbuotojams, kavinės zona. Lankytojų srautai bus reguliuojami, todėl taikysime tiesioginės eilės principą.

Tuo pačiu metu nuo 16 iki 17 val. Kūrybinės dirbtuvės „Padaryk zoetropą! Registracija į šį renginį uždaryta.

17-17:45 val vyks Odio Dambrausko paskaita „Detektyvinis filmas Mstislavas Dobužinskis“. Mstislavas Dobuzinskis (1875–1957) šiandien Lietuvoje geriausiai žinomas kaip tapytojas, grafikos dizaineris, Valstybės teatro ir gražuolės scenografas, sukūręs dekoracijas ne vienam garsiam tarpukario Lietuvos pastatymui. Tačiau M. Dobužinskis paliko svarbų pėdsaką ne tik Lietuvos teatro, bet ir kino istorijoje. Kokia P. Dobuzinskio veikla kino srityje? Kokių šios veiklos įrodymų Lietuvos žurnalistai ieškojo Čekijoje? Kur dar plinta kinematografinis M. Dobužinskio palikimas? Apie visa tai kalbėsime istoriko archyvaro A. Dambrauskas „Mstislavo Dobožinskio kino tyrėjai“.

A. Dambrauskas – istorikas ir archyvaras, tyrinėjantis kino istoriją ir populiariąją kultūrą XX a. I pusmetį Lietuvoje šia tema autorius paskelbė kelis mokslinius tekstus ir beveik šimtą mokslo leidybos tekstų, 2022 m. Vilniaus universitete apgynė baigiamąjį darbą „Kino kultūra Lietuvoje, 1926-1944: tarp pramogų ir ideologijos“, 2022 m. su „Žalneravičiūta“ sonata, Kelionių parodą „Kino teatras – gyvenimo paslėpta vieta (1939-1944)“ rėmė Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame dalyvauti.

18, 20 ir 22 val Vyks ekskursijos po atvirą saugyklą „pažiūrėk iš arti“. Registracija į šį renginį uždaryta.

19 valandą muzikos ir originalumo mylėtojų lauks susitikimas su Lava Drops gitarų kūrėju Rapolu Gražiumi – „Šiuolaikinių muzikos instrumentų kūrybos procesai“. Išskirtinio muzikos instrumentų prekės ženklo „Lava Drops“ kūrėjas Rapolas Gragis pristatys įdomiausius savo kūrybinius eksperimentus. Pranešėjas kalbės apie įkvėpimą, įtaką ir unikalių medžiagų pasirinkimą muzikos instrumentui bei projektavimo proceso svarbą kūryboje. Jis taip pat aptars garsinės ir vizualinės raiškos sintezę savo kūriniuose. Paskaitos metu instrumentu „Lava Drops“ gros kompozitorius ir gitaristas Robertas Semenikas.

R. Gražys pelnė tarptautinį pripažinimą: jau du kartus pelnė „Red Dot“ apdovanojimą už gaminių dizainą, o pernai buvo apdovanotas Taivano „Golden Pin“ apdovanojimu už geriausią dizainą. Rapolo „Lava Drops“ gitaros yra pristatomos šiuolaikinio meno, muzikos ir inovacijų galerijose ir dažnai yra privačiose kolekcijose. Šiomis unikaliomis gitaromis grojo garsiausi muzikos pasaulio vardai: Dominicas Milleris, grojantis kartu su Stingu, ir Steve’as Morse’as, grupės „Deep Purple“ gitaristas. 2010 metais geriausios akustinės gitaros titulą pelnęs australas Tommy Emmanuelis buvo sukurtas „Lava Drops“ specialiai Džekui Vaitui.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame dalyvauti.

21 val., renginį pratęs interviu su kūrėja Dovile Gudačiauskaite „Drabužiai kaip metafora tekstilės mene ir ką kostiumai sako teatre? Visuose D. Gudačiauskaitės darbuose dominuoja aprangos tematika. Ji sako mėgstanti manipuliuoti ir žaisti jos konceptualiomis reikšmėmis: „Suknelė virsta meno kūriniu, bylojančiu apie svarbius dalykus. Drabužiai kaip simbolis, metafora kalba apie žmogų, būtybę, laiką, atmintį, gimimą, mirtį, laikinumą, amžinybę.” O kokius drabužius kuriate laidoms, apie kurias kalbate? Kas svarbiau už grožį ar geras dizainas, kai menininkas prieš susitikimą pasako: „Norėčiau pasidalinti ir pasakyti, o gal atskleisti bent dalį siūlėse įsiūtų prasmių“.

D. Gudačiauskaitė – profesionali tekstilininkė, drabužių dizainerė. Savo karjerą pradėjo drabužių dizaino srityje. Dovili savo darbus dažnai pristato parodos formatu, o pastarąjį dešimtmetį aktyviai kuria teatro kostiumus spektakliams. Nuo 2015 m. su pertraukomis dirba dėstytoju Vilniaus dailės akademijoje. Dovilės kūryba buvo įvertinta apdovanojimais, tarp jų ir Šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius 2022“ (atstovaujanti tekstilės mugei „Artifex“ – išrinkta į 7 geriausių meno mugių sąrašą), o 2016 m. gavo diplomą ir prizą VII tekstilės meno bienalė, 2014 m. Anastasijos ir Antano Tamousaisių premija už magistro darbą „Etninės kultūros raida šiuolaikiniame mene“.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame dalyvauti.

Apsilankę „Open Storage Building“ renginiuose, 18-23 val., užsukite į Mažuosius Radvilų rūmus – „senąjį“ muziejaus pastatą, kuriame eksponuojama paroda „Klaidžiojančios žvaigždės: žydų teatras Lietuvoje 1910-1943“. Parodoje pasitelkiant šiuolaikinius projekcinius metodus ir technologijas, šviesos, garso ir vizualines instaliacijas pasakojama daugeliui nežinoma Lietuvos žydų teatro istorija, garsiausios žydų teatro žvaigždės, dirbusios m. Pristatomas Kaunas ir Vilniaus geto teatro kūrėjai.

„Net ir pačiais ramiausiais ir normaliais laikotarpiais neturėjome nei pagrindo po kojomis, nei stogo virš galvos, kaip čigonai, kurie kiekvieną kartą nakvoja skirtingose ​​vietose ir niekada nežino, kur jie bus rytoj. Mes esame tos pačios klajojančios žvaigždės <...>Laisvai skraidantys paukščiai.” Tai buvo Šolomo Aleichemo pasakojimo žodžiai, aprašęs savo gyvenimą XX a. Žydų aktoriai I pusėje. Parodos kuratorės – asistentė dr. Ina Boccleti, Vilma Janiliawski.