Dublinas – (darbo laidas)– „Lietuvos statybos rinkos dydis, tendencijos ir prognozės pagal sektorius – komercija, pramonė, infrastruktūra, energetika ir komunalinės paslaugos, institucinės ir gyvenamosios rinkos analizė, 2022-2026 m. Ataskaita pridėta ResearchAndMarkets.com Pasiūlymas.
Leidėjas tikisi, kad 2022 m. Lietuvos statybų pramonė realiai išaugs 3,2 proc., o 2021 m. kasmetinis nuosmukis – 0,2 proc.
Pramonės produkciją 2022 m. pirmiausia lems vyriausybės išlaidos šalies susisiekimo infrastruktūrai gerinti ir 2021 m. pradėtiems būsto projektams tęsti. 2022 m. pramonės produkciją taip pat greičiausiai lems mažėjantys koronaviruso (COVID-19) atvejai, taip pat pažanga 2022 m. šalies skiepų kampanija.
Tai padės vyriausybei sušvelninti su COVID-19 susijusius apribojimus šalyje ir paskatins ūkinės veiklos atnaujinimą komerciniame sektoriuje. Tačiau dėl išorinių veiksnių nulemtos aukštesnės medžiagų kainos kelia grėsmę, kad statybos sąnaudos išaugs iki rekordinio lygio, o tai gali atgrasyti investicijas į naujus projektus 2022 m.
Be to, draudimas eksportuoti produkciją į pagrindinę Lietuvos prekybos partnerę Baltarusiją, kaip dalis sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms paketo, gali padidinti spaudimą investicijoms į pramonę. Negana to, Lietuvos artumas prie Rusijos ir Ukrainos konflikto, tikėtina, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu susilpnins investuotojų pasitikėjimą šia šalimi, nes dėl tolesnio konflikto eskalavimo Rusijos pajėgos gali nusitaikyti į Baltijos šalis.
Tikimasi, kad 2022 m. statybų pramonę palaikys didelės viešosios investicijos. 2021 m. gruodžio mėn. vyriausybė patvirtino 2022 m. biudžetą, į kurį 2022 m. bus išleista 16,6 mlrd. eurų (20,2 mlrd. USD), o tai 15,6 proc. 12,4 mlrd. eurų (14,2 mlrd. USD) 2021 m. Biudžete numatyta 193,9 mln. sveikatos priežiūros sektoriuje.
Tikimasi, kad 2023–2026 m. pramonė užregistruos vidutiniškai 4,1 % metinį augimą, kurį parems investicijos į infrastruktūrą, atsinaujinančią energiją ir gyvenamųjų namų projektus. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iki 2030 metų šalis gaus 10 mlrd.
2021 metų gruodį Vyriausybė paskelbė Lietuvos nacionalinę kelių plėtros ir priežiūros iki 2035 metų strategiją; Jame siekiama modernizuoti šalies greitkelius, gerinti kelių ir tiltų būklę, toliau asfaltuoti daugiau nei 1900 km grįstus kelius, plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, apimančią daugiau nei 1300 km, bei sutvarkyti daugiau nei 1700 pėsčiųjų perėjų.
plotas
-
Istoriniai (2017-2021) ir prognozuojami (2022-2026) statybos pramonės vertinimai Lietuvoje, detalizuojantys pagrindinius augimo variklius
-
Segmentavimas pagal sektorius (komercijos, pramonės, infrastruktūros, energetikos, komunalinių paslaugų, institucinių ir gyvenamųjų) ir subsektorių
-
Megaprojekto vamzdyno analizė, įskaitant suskirstymą pagal plėtros etapus visuose segmentuose ir numatomas išlaidas esamiems projektams
-
Pagrindinių projektų sąrašai, taip pat informacija apie pagrindinius rangovus ir konsultantus
Priežastys pirkti
-
Rinkos galimybių nustatymas ir įvertinimas naudojant leidėjui standartizuotas vertinimo ir prognozavimo metodikas
-
Įvertinkite rinkos augimo potencialą mikro lygiu naudodami daugiau nei 600 laiko eilučių duomenų prognozių
-
Supraskite naujausias pramonės ir rinkos tendencijas
-
Suformuluokite ir patvirtinkite strategiją naudodamiesi kritiška ir praktine leidėjo įžvalga
-
Verslo rizikos, įskaitant sąnaudas, reguliavimo ir konkurencinį spaudimą, įvertinimas
-
Konkurencinės rizikos ir sėkmės veiksnių įvertinimas
Pagrindinės nagrinėjamos temos:
1. Statybos perspektyvos
2. Statybos pramonė: trumpa apžvalga
3. Paskutinės naujienos ir atnaujinimai
4. Projekto analizė
5. Statybos rinkos duomenys
6. Rizikos pareiškimas
Norėdami gauti daugiau informacijos apie šią ataskaitą, apsilankykite https://www.researchandmarkets.com/r/btya0j
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.