Lietuvos sostinė Vilnius drąsiai stoja prieš Rusiją

Vilniaus meras Remigius Šimašius [OFFICE OF THE MAYOR OF VILNIUS]

VILNIUS – Lietuvos sostinės Vilniaus struktūras, atlaikiusias šimtmečius Rusijos okupaciją, tvyro nepriklausomybės dvasia.

Ant buvusio KGB pastato mieste išgraviruotos lietuvių, žuvusių kovoje už ilgai iškovotą laisvę, pavardės, o gyventojai iki šiol kasdien deda šviežių gėlių ant pastato memorialo savo laisvės kovotojams.

Vietiniai mėgaujasi savaitgalio koncertais miesto filharmonijoje, kur 1905 m. gruodį susirinko tūkstančiai žmonių ir padėjo pamatus šalies nepriklausomybei. Seimo nariai kasdien pereina betonines užtvaras, kurios buvo išsaugotos nuo tų laikų, kai Sovietų Sąjunga 1991 metais pradėjo karinį susidorojimą su Lietuvos nepriklausomybės judėjimais.

Šiandien atrodo, kad miestas vėl pripildytas kvietimų į laisvę, šį kartą su mėlynomis ir geltonomis vėliavomis.

sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius, turėdamas omenyje Ukrainos vėliavą, išdėtą populiarioje vietoje, iš kurios atsiveria miesto panorama.

Mėlynos ir geltonos Ukrainos vėliavos matomos virš Prezidentūros stulpų Vilniuje, kavinių ir restoranų durų, viešbučių vestibiulyje ir apartamentų balkonuose.

Viename bute Vilniuje vasario 9 d. matomos kelios balkonuose kabantys Ukrainos vėliavos. [ESTHER CHUNG]

Viename bute Vilniuje vasario 9 d. matomos kelios balkonuose kabantys Ukrainos vėliavos. [ESTHER CHUNG]

Pastaruoju metu miestas Rusijai siunčia daugiau sąmoningų žinučių, pavyzdžiui, virš Rotušės pakabino didžiulę reklamjuostę su užrašu „Putinai, Haga laukia tavęs“ arba gatvės, kurioje yra Rusijos ambasada, pavadinimą pakeitė į ukrainietišką. Didvyrių bulvaras.

Vasario 7 d. kalbėdamas savo kabinete Symmasius sakė: „Manęs ne kartą klausė, kodėl nebijau būti toks drąsus, bet kaip tik todėl galime būti tokie drąsūs – nes esame Rusijos kaimynai. turi istorinių prisiminimų ir puikiai žinome, kaip tai veikia“.

Vilniaus rotušė liepsnoja raidėmis

Vilniaus rotušė liepsnoja nuo raidžių „Putinai, tavęs laukia Haga“. [OFFICE OF THE MAYOR OF VILNIUS]

Šiemet miesto 700-ojo gimtadienio šventės taip pat daugiausia buvo susijusios su parama Ukrainai. Šventės pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vilnių karūnavo „gelbėjimo miestu“.

READ  Ar Patrickas Williamsas yra masinių mokėjimų vartotojas?

Norėdami išgirsti daugiau apie tai, kaip atsirado Vilnius ir kaip jo gyventojai siekia Ukrainos nepriklausomybės, Korea JoongAng Daily atsisėdo su Simšiumi jo biure. Žemiau pateikiamos redaguotos interviu ištraukos.


K: Atrodo, kad Ukrainos vėliavos visame Vilniuje matomos dažniau nei Lietuvos vėliavos.

A: Parama Ukrainai mieste buvo labai aktyvi. Lietuvos žmonėms per savaitę pavyko surinkti apie 6 milijonus eurų padėti Ukrainai įsigyti ginklų oro gynybai. Šiandien mieste taip pat turime daug ukrainiečių pabėgėlių, kurie sudaro beveik 5 procentus visų vilniečių. Nors tuomet to nežinojome, prieš pusantrų metų, sujungėme visas savivaldybių ir įvairių įstaigų siūlomas paslaugas išeivijos bendruomenei ir pradėjome teikti visas po vienu stogu, čia, Miesto Vyriausybėje. Dabar tai aptarnauja ir Ukrainos pabėgėlius.

Prezidentūroje Vilniuje vasario 6 d. [ESTHER CHUNG]

Prezidentūroje Vilniuje vasario 6 d. [ESTHER CHUNG]

Jūsų Instagram paskyros įrašas rodo, kad stovite prieš pristatymo medžiagą, kurioje Rusija ir kai kurie jos kaimyniniai regionai vadinami „Mordoru“.


Tai buvo gėrio ir blogio pasakojimas, pasiskolintas iš Tolkieno, nes apie tai galvojame, kai matome nežmonišką rusų kareivių elgesį. Ne kiekvienas žmogus [in Russia] Ne žmogus, tai nereiškia, kad mes neturime žmonių [in Russia] Kas norėtų pakeisti sistemą iš vidaus? [Actually] Manome, kad Rusijos piliečių pareiga yra pakeisti savo valdžią. Pavyzdžiui, karinio šaukimo vengimas nereiškia, kad esate prieš karą. Turite tai parodyti imdamiesi veiksmų.

Prieš dešimt metų Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius pasitraukė iš glaudaus susitarimo, kad Ukraina pradėtų tapti Europos Sąjungos nare. Šis Europos Sąjungos lyderių susitikimas vyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Kaip manote, ar istorija būtų pasikeitusi, jei Ukraina po to būtų pradėjusi stojimo procedūras?


Būna situacijų, kai viskas priklauso nuo labai mažo, bet labai privataus momento. Tai buvo momentas, kai Janukovičius nusprendė, kad nori eiti ne Europos, o Kremliaus kryptimi. Rūmai buvo ten, kur jis nusprendė nepasirašyti [the agreement]. Liepos mėnesį mieste surengsime dar vieną svarbų renginį – NATO viršūnių susitikimą. Darbotvarkėje bus ir Ukraina, ir Suomijos bei Švedijos bandymas prisijungti prie koalicijos.

Papasakokite plačiau apie Vilniaus 700-ąjį gimtadienį.


Didysis kunigaikštis Gediminas rašė laiškus apylinkių pirkliams, ūkininkams, darbininkams, kad jie atvyktų ir apsigyventų šiandieniniame Vilniuje, vienas iš jų buvo parašytas prieš 700 metų sausio 25 d. Labai didžiuojamės šio miesto DNR, nes žinia rodo ilgametes tradicijas būti labai atvira ir tolerantiška šalimi.

Neseniai grįžau iš kelionės į Taivaną. Ką manote apie Vilniaus ir Taipėjaus bendradarbiavimo ateitį?


Su miestais daugiausia bendradarbiavome su Europos miestais, o paskui su tais, su kuriais mus sieja tradiciniai, sentimentalūs ar genetiniai ryšiai, pavyzdžiui, Izraelyje, JAV ir Kanadoje. Šiandien labai laukiame ir Tolimųjų Rytų. Tokios partnerės kaip Japonija, Korėja ir Taivanas yra demokratinės valstybės, turinčios didžiulį ekonominį potencialą, ir natūralu, kad norime geresnio bendradarbiavimo.

Lietuvos lyderiai santykinai garsiau išreiškė savo paramą Taivanui Europoje. Kaip manote, kodėl taip yra?


Galbūt mes esame šiek tiek romantiški. Mums patinka palaikyti Taivano nepriklausomybę ir demokratinį egzistavimą ir esame šiek tiek drąsesni už kitus. Manau, kad prieš 10 ar 15 metų galbūt buvo galima įsivaizduoti vadinamąją vieną šalį, dvi sistemas, tačiau tai, kas įvyko Honkonge, atnešė visiškai naują perspektyvą.
Tai, žinoma, kelia tam tikrų problemų mūsų santykiuose su Kinija. Kinija buvo labai pikta dėl nacionalinės politikos [of Lithuania] Tačiau, kita vertus, mums pavyko laimėti bendradarbiavimą [with Taiwan] Tai atneša mums geros ekonominės naudos.

pateikė Esther Chung [[email protected]]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *