Lietuvos sostinė rožinėja dėl meilės burokėlių sriubai

Tai ne tik sriuba – tai gyvenimo būdas, sakė festivalį organizavusi turizmo agentūra „Go Vilnius“ (PETRAS MALUKAS).

Lietuvos sostinė šeštadienį buvo kupina rožinės spalvos maisto, dekoro ir spalvingų kostiumų, kai gyventojai šventė Baltijos tautos pomėgį šaltibarščiui, vadinamam „rožine sriuba“.

Nors burokėlių sriuba mėgstama daugelyje Rytų Europos šalių, Lietuva teigia, kad Saltibarčiai – gaminami iš kefyro, agurkų, burokėlių ir krapų – valgomi šalti ir mėgstami karštą vasaros dieną.

„Tai ne tik sriuba – tai gyvenimo būdas“, – sakė miesto turizmo agentūra „Go Vilnius“, surengusi pirmą kartą jos garbei festivalį.

Prancūzų studentas Viktoras Delcroix atėjo apsirengęs „rožinės sriubos“ dubeniu.

„Įsimylėjau Saltibarščius ir jaučiau pareigą jį dėvėti jo garbei“, – sakė jis, prieš užšokdamas ant milžiniško rožinio putplasčio dengto lapelio.

Kitur kai kurie festivalio lankytojai susiruošė pasiekti rekordą su didžiausiu visų laikų Saltibarsčių dubeniu.

Grietine ir kietai virtais kiaušiniais užpilta, virtomis arba keptomis bulvėmis patiekiama „rožinė sriuba“ yra pagrindinis vasaros patiekalas Lietuvoje.

„Yra barų… kurie juos ruošia smagiais būdais, kaip sušių restoranas, gaminantis su vasabi“, – festivalyje kalbėjo Ričardas Andrigauskas.

„Paprastai tai darome tradiciškesnį.

Jis prisipažino, kad nėra iki galo įsitikinęs visomis naujovėmis. „Ne su vasabi”, – pasakė jis purtydamas galvą.

– Instagram sriuba –

Kitur festivalio metu pardavėjai prekiavo rožiniais ledais, kava, kokteiliais ir kvepalais.

„Go Vilnius“ nori, kad sriuba paskatintų maisto turizmą mieste.

„Pastaraisiais metais mūsų miesto maisto pramonė smarkiai išaugo“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovsky.

„Istorinės virtuvės receptai iš sostinės 700 metų daugiakultūrio paveldo, kurie švenčia unikalų vietinį lietuvių, žydų ir lenkų virtuvės derinį, įsitvirtino ir miesto restoranų valgiaraščiuose.

READ  Koronos viruso protrūkis Tokijo olimpinėse žaidynėse

Lietuvių teigimu, patiekalas kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuri gyvavo iki 1795 m. ir apėmė didelius plotus dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

Tačiau Lenkija ir Baltarusija yra tarp tų, kurie priešinasi jos paveldui.

Rožinė sriuba taip pat tapo socialinių tinklų žvaigžde.

Tai viena daugiausiai „Instagram“ įtrauktų sriubų“, – sakė Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Dufil Siliuc“ atstovė Dovil Šiliuc.

Rožinės sriubos festivalis vyksta aplink sostinę plevėsuojančių šimtų Ukrainos vėliavų fone.

Daugiau nei 80 000 ukrainiečių šiuo metu paprašė prieglobsčio Lietuvoje – Baltijos jūros šalyje, kurioje gyvena 2,7 mln.

Šventė padeda atitraukti jūsų mintis […] „Karas vyksta Ukrainoje“, – sakė Rasa Cassettini, kuri su dukra buvo pasipuošusi rožine spalva.

str-bo/fb/jj

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *